Jonas OKMANAS
Ar tikrai pradėjus tiesiogiai rinkti merus jie įgijo daugiau galios? Gal tai kol kas lieka tik vizijose? Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas įsitikinęs, kad realių galių padaugėjo simboliškai, neadekvačiai padidėjusiai atsakomybei.
„Kita vertus, mero postas tapo mažiau priklausomas nuo politinės konjunktūros, o tai suteikia galimybę tvirčiau ginti savo programines nuostatas, kurias per rinkimus tiesiogiai palaikė dauguma miesto gyventojų, – neslepia R.Račkauskas. – Su administracijos vadovais vieningai nusprendėme restruktūrizuoti savivaldybės administraciją. Numatyta mažinti 10 proc. etatų, sujungti skyrius, dubliuojančius vienas kito funkcijas – iš 27 paliekama 17 skyrių.“
Su meru R.Račkausku ir bandėme aptarti pirmuosius metus Panevėžio miesto mero poste.
– Praėjo metai po merų rinkimų Lietuvoje. Laikotarpis nėra didelis, tačiau kas vis dėlto spėta per tą laiką nuveikti gero Panevėžyje?
– Šie metai – įsibėgėjimo, naujos pradžios metai. Džiugina, kad politinė miesto valdžia ir administracijos vadovai dirba kaip viena komanda – sprendimus priimame kolegialiai, girdime ir suprantame vieni kitų argumentus. Noriu tikėti, kad būsime atsparūs artėjančių Seimo rinkimų įtampai ir politines intrigas paliksime nuošalyje, prioritetu matydami miesto, o ne siaurus partinius interesus.
Sėkmingas komandos darbas leido įgyvendinti svarbius projektus. Pastatytas Dailės galerijos keramikos paviljonas (nuotr.), rekonstruotas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. Įgyvendinti 36 projektai, įsisavinta 10,2 mln. eurų ES paramos. Atnaujinta 12 daugiabučių namų įvažų, išasfaltuotos 7 gatvės, pagerinta 9 gatvių danga, suremontuota 1,5 tūkst. kv. m šaligatvių, rekonstruota Projektuotojų gatvė, penkių gatvių apšvietimo tinklai.
– Geri darbai yra aiškūs. O ko nepavyko įgyvendinti iš jūsų savivaldybės užsibrėžtų tikslų per šį trumpą laiką?
– Negaliu išskirti konkretaus neatlikto darbo ar projekto. Ko gero, labiausiai nuvilia nepakankamai greitas sprendimų įgyvendinimas, tačiau tam yra objektyvių priežasčių – griozdiškos viešųjų pirkimų procedūros, ilgi derinimo terminai, kitos biurokratinės kliūtys. Kita vertus, matome erdvės trumpinti sprendimų įgyvendinimo laiką, ir tikiu, kad ilgainiui pasieksime maksimaliai gerų rezultatų.
– Nemažą dalį problemų teko paveldėti iš ankstesnės valdžios. Ar per metus daug ką pavyko pakeisti, pavyzdžiui, ar sumažėjo miesto skolos?
– 2015 m. skolų sumažinome net 6,06 mln. eurų, 7 milijonais viršijome suplanuotą biudžetą. Iš tiesų problemų paveldėjome daug. Radome kone sužlugdytą keramikos paviljono projektą, buvo „prasnausta“ galimybė turėti „Rail Baltica“ krovinių terminalą. Abu projektus išgelbėjome – galerijos priestatas jau džiugina panevėžiečius ir miesto svečius, užtikrinome galimybę turėti logistinį terminalą.
Noriu tikėti, kad būsime atsparūs artėjančių Seimo rinkimų įtampai ir politines intrigas paliksime nuošalyje, prioritetu matydami miesto, o ne siaurus partinius interesus.
Kur kas didesni iššūkiai – paveldėtos sisteminės problemos: struktūriškai ir veiklos požiūriu nepakankamai efektyvi administracija, realijų neatitinkantis švietimo įstaigų tinklas. Džiaugiuosi pakankamai sukoncentruota politine valia spręsti šias ne vieną kadenciją vilkintas problemas: pradėjome administracijos pertvarką, mokyklų tinklo optimizavimą, eilėje laukia savivaldybės įmonės, kultūros įstaigos ir kt.
– Vienas pagrindinių savivaldos uždavinių yra ne tik viešųjų paslaugų gyventojams teikimas, bet ir komunalinis ūkis bei jo priežiūra. O čia nemenkos įtakos turi ir miesto infrastruktūros plėtra. Kas daroma ją gerinant?
– Infrastruktūros gerinimas – vienas iš mūsų prioritetų. Siekiame efektyvesnio ir ekonomiškesnio gatvių apšvietimo – Panevėžys dalyvauja projekte ELENA. Tam gauta 200 tūkst. eurų, parengus dokumentus, bus atrinkta gatvių apšvietimą rekonstruosianti įmonė.
Opi miesto problema – pasenusi lietaus nuotekų sistema, tvinstančios gatvės. Ją vėlgi tikimės spręsti ES lėšomis. Lietaus nuotakynui atnaujinti miestas ketina gauti 3,5 mln. eurų. Planuojame, kad probleminės vietos bus sutvarkytos, liūčių metu nebetvins centrinė miesto dalis.
Šiemet vėlgi atnaujinsime gatvių infrastruktūrą. Greitai bus pradėti 9 gatvių ar jų atkarpų tvarkymo darbai, atnaujinsime 13 daugiabučių namų įvažų. Tam iš miesto biudžeto skirta 2,34 mln. eurų.
– Ne paslaptis, kad vienas pagrindinių savivaldos infrastruktūros finansavimo šaltinių yra ES lėšos. Kaip jūsų miestui sekasi įsitraukti į ES 2014–2020 m. investicinę programą? Ar pati savivaldybė daug prisideda?
– Ši programa – didelė paspirtis Panevėžiui. Pagal ITI ir URBAN programas ruošiamės įgyvendinti 86 projektus. Kaip aktualiausius išskirčiau autobusų stoties teritorijos konversiją ir prieigų sutvarkymą, centrinės Laisvės aikštės ir prieigų sutvarkymą, miesto parkų modernizavimą. Vien URBAN projektams įgyvendinti skirta apie 19 mln. eurų ES lėšų. Savivaldybė turės kofinansuoti 7–15 proc. visų projektų vertės.
Užs. Nr. VPL1041