BFL

Geriausiu pastarojo dešimtmečio Lietuvos meru laikomas Druskininkų galva Ričardas Malinauskas nenustoja stebinti užmojais. Et, jei jis būtų premjeras, gal visa Lietuva taip atgimtų kaip Druskininkai? Bet dėl tokių pasvarstymų kurorto meras visada kategoriškai krato galvą. Kodėl R.Malinauskui savivaldybėje dirbti atrodo svarbiau nei centrinėje valdžioje, ką turi ir ką gali daryti Lietuvos savivaldybės? Apie tai – “Veido” pokalbis su autoritetingiausiu Lietuvoje meru.

VEIDAS: Kuo šiandien skirtųsi Jūsų darbo diena, jei būtumėte ne Druskininkų, o kokio Vakarų Europos miesto meras? Ar Lietuvos vietos valdžios teisės ir pareigos atitinka Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimus?

R.M.: Kitų valstybių, net ne tokių tolimų nuo Lietuvos, miestų merai nepradeda kiekvienos dienos su rūpesčiu, kur gauti lėšų kokiam projektui ar gatvėms sutvarkyti. O savivaldos Lietuvoje funkcijos tik siaurinamos ir mažinamos, ir tai neturi nieko bendra su chartija. Pavyzdžiui, už šilumos, vandens tiekimą atsakomybė tenka savivaldybei, o sprendimus dėl jų kainų priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Arba norima atsakomybę už socialines išmokas atiduoti savivaldybėms, tačiau reikiamo finansavimo užtikrinti nežadama.

VEIDAS: Tačiau ar garantuojate, kad, pavyzdžiui, kainos už šilumą būtų mažesnės, jei visa atsakomybė už šios paslaugos teikimą, taip pat ir kainos nustatymas tektų savivaldybei?

R.M.: Jei iškovotumėte Druskininkams galimybę atlikti eksperimentą – visiškai kontroliuoti šilumos tiekimo įmonę ir nustatyti šilumos kainą, iš karto pasirašau. Garantuoju, kad įmonė nebankrutuotų, investicijos būtų daromos, o šiluma vartotojams tikrai atpigtų. Neūkiškumas pagal galiojančius įstatymus daugmaž apribotas, Kainų komisija tai prižiūri. Bet vietoje galėtume stebėti kiekvieną procesą, įsigilinti į kiekvieną investiciją ir kokiu būdu ji daroma – ar perkama iš tos pačios įmonės, kuri tiekia šilumą, filialo, ar iš to, kas siūlo ne prastesnę prekę, bet pigiau.

VEIDAS: Tad kodėl tuomet savivaldybės kratosi atsakomybės būti ne tik valstybės biudžeto lėšas skirstančiomis socialinių išmokų kasininkėmis?

R.M.: Bet tokiu atveju negalima iš viršaus nuleisti naujų taisyklių. Jau ligi šiol buvo galimybė manipuliuoti gaunant pašalpas, o pagal naujai siūlomą tvarką tai bus dar lengviau. Tačiau niekas negarantuoja, kad bus skirtas toks finansavimas, koks reikalingas pašalpoms mokėti. Juk vidutinio dydžio savivaldybėje pašalpų sumos per pastaruosius trejus metus išaugo 4–12 mln. Lt, tad ką reikėtų daryti, jei paaiškėtų, kad reikia 15 mln. Lt?

VEIDAS: Visos savivaldybės verkia dėl pinigų stygiaus, tačiau kodėl jose taip skiriasi tvarka? Štai žiemą į Druskininkus atvažiavę vilniečiai negalėjo atsistebėti, kad čia nuvalytos gatvės. Kas, Jūsų manymu, trukdė tai daryti Vilniuje?

R.M.: Laikausi principo nieko bloga nekalbėti apie kolegas. Tik noriu pasakyti, kad tvarkantis ūkiškai, kaip savo kieme, atsakingai, galvojant, kad šalia tavęs yra tavo rinkėjai – žmonės, kuriems esi atsakingas, ir pasiekiama tokių rezultatų, kokius šiandien turim. Paslaugas dar galima gerinti, ir per metus kitus pasieksime lygį, kokio norėtume.

Kitur gal sunkiau sekasi dėl politinių dalykų. Vienas meras neišveš šiukšlių, nesutvarkys miesto, kad ir koks drūtas vyras būtų. Kad savivaldybėje vyktų rimti pokyčiai į gera, reikalingos dvi geros komandos. Pirma – taryba. Nors įstatymas apribojo, kad negalima tarybos posėdžio sušaukti per penkias minutes – reikia trijų parų, jei reikėtų skubaus sprendimo druskininkiečių labui, dar šiandien vakare taryba susirinktų ir jį priimtų. Antra komanda – savivaldybės administracija. Turime savo struktūroje įstaigų, kurios leidžia operatyviai spręsti problemas. Atsirado duobė šaligatvyje – užtenka ją pastebėti, ir galiu garantuoti, kad per pusvalandį jau bus atvykę žmonės jos tvarkyti. Be abejo, yra Druskininkuose nesutvarkytų takų, kaip ir visur. Bet pagal turimą biudžetą tvarkomės pakankamai operatyviai.

VEIDAS: Vis grįžtate prie biudžeto. Ar įžvelgiate centrinės valdžios piktą valią kažkaip ypatingai skriausti savivaldybes?

R.M.: Norėčiau, kad visa savivalda iš centrinės valdžios sulauktų daugiau supratimo ir pasitikėjimo, pūtimo į vieną dūdą, o ne taip kaip dabar: pats Seimas duoda gaires, kaip savivaldybėms dirbti, o paskui dėl asmeninių interesų vienas ar kitas Seimo narys ima reikalauti atimti kokią rinkliavą už atliekas, ima tąsyti savivaldybes po teismus, kad nereikėtų mokėti įmokų už turimą kaimo sodybą. Ar čia bendradarbiavimas tarp skirtingų valdžios lygių?

O per krizę nuskriausti buvo visi, bet niekam nebuvo tiek sumažinta lėšų, kiek savivaldybėms. Druskininkams savarankiškoms funkcijoms vykdyti buvo sumažinta 30 proc. Savivaldybių biudžeto formavimo metodikoje pasigendu priemonių, kurios skatintų savivaldybes ieškoti, kaip užsidirbti, padidinti pajamas, taupyti, nes dabar, kad ir kiek stengsiesi, visas nustatyto procento perviršis bus paimtas į centrinį biudžetą.

VEIDAS: Tačiau Druskininkų tarybos sprendimą uždirbti papildomai iš “galvos mokesčio” – 2 Lt už kiekvieną kurorto svečią – verslininkai žada skųsti teismui.

R.M.: Teismas visiems prieinamas. Tačiau ar tie patys ponai – nevardysiu jų pavardžių, ir taip didelėmis žvaigždėmis tapę – atsimena laikus, kai verslui buvo labai sunku, ir Druskininkų savivaldybė vieną įmonę atleido nuo mokesčių, kurie per kelerius metus sudarė 518 tūkst. Lt? O juk į tų ponų viešbučius žmonės važiuoja ne pagulėti jų lovose, o todėl, kad čia yra Druskininkai su visa infrastruktūra, mineraliniais vandenimis, gydomuoju purvu ir t.t. Dešimt metų tam tikra prasme skriausdami vietinį žmogų kūrėme turizmo infrastruktūrą. Galbūt laikas bent šiek tiek prisidėti prie jos išlaikymo ir verslui? Juolab didelė dalis šių lėšų bus skiriama reklamai, kurorto paslaugoms viešinti.

VEIDAS: Vis dėlto ar tasai Druskininkų atgimimas – ne skolų kaina?

R.M.: Yra nustatytas skolinimosi limitas ir jo neviršijame. Vykdome arti 100 mln. Lt vertės darbų, o esame pasiskolinę 15 mln. Lt. Manau, tai ne prasiskolinimas, o pasiskolinimas. Kodėl nesiimti šiandien darbų, kuriems dabar kokius 80 proc. lėšų gauname iš ES, o po kelerių metų viską mokėtume patys?

VEIDAS: Savivaldybės skundėsi, kad po apskričių panaikinimo negavo valdyti žemės. Tačiau vienas pagrindinių to argumentų – kad savivaldybės korumpuotos. Ar turite kontrargumentų?

R.M.: Nesakau, kad savivaldoje korupcijos nėra, tačiau ar Nacionalinėje žemės tarnyboje, anksčiau apskrityse – visi šventieji? Toks jausmas, kad Malinauskui turėtų mažiau rūpėti, kaip užbaigti žemės reformą, kaip formuoti sklypus, nei kažkokiam Vilniuje sėdinčiam klerkui. Raskite nors vieną pavyzdį pasaulyje, kur įvyko teritorinė reforma, po kurios funkcijos nutolintos nuo žmogaus. Antros tokios šalies, be Lietuvos, pasaulyje nežinau.

VEIDAS: Kodėl tuomet net Seimo nariai meta mandatą dėl galimybės eiti į tarybas, nors ten alga trigubai mažesnė?

R.M.: Mokėkite man dar daugiau, nei dabar gauna Seimo nariai, bet, sakau atsakingai, užuot ėjęs dirbti į Seimo rūmus, su daug didesniu malonumu grįžčiau supirkinėti grybų.

VEIDAS: Vis dėlto vėl kandidatuodamas į Savivaldybių asociacijos prezidentus parodote, kad turite ambicijų vadovauti plačiau nei vienai savivaldybei. Kodėl nenorite į Seimą ar Vyriausybę?

R.M.: Per daug karštas esu. Man šiandien savivaldybės žmonių interesai yra aukščiau nei asmeninė karjera, o tuose didžiosios valdžios postuose savęs nematau. Savivaldybių asociacijoje socialdemokratai turi 33 delegatus, konservatoriai – 20, kiti dar mažiau. Tad socialdemokratams nekelti kandidatūros atrodytų keista, o jie iškėlė mane.

VEIDAS: O kaip vertinate valdžios savivaldybėse dalybas, kai merais tapo partijų, laimėjusių vos porą mandatų, atstovai? Ar tiesioginiai merų rinkimai išgelbėtų nuo situacijos, kai rinkėjai pareiškia pasitikėjimą vienais, o valdo kiti?

R.M.: Dar 1998 m. pasisakėme už tiesioginius merų rinkimus. Tačiau merui turi būti suteiktos galios, teisės ir atsakomybė, priešingu atveju jis būtų vietinis klounas, kuris nieko negali spręsti, bet politiškai už viską atsako.
O apie tuos, kurie turėdami porą mandatų tapo merais, nenorėčiau nieko blogo sakyti – čia politiniai žaidimai, per kuriuos jie parodė, kad sugeba kalbėtis su kitomis partijomis.

VEIDAS: Kaip vertinate diskusijas, kad ir Lietuvai, kaip kai kurioms kitoms šalims, reikia turėti dviejų lygių savivaldą – rinkti seniūnus, o seniūnijoms suteikti finansinį savarankiškumą?

R.M.: Galima kalbėti apie Vilnių, Kauną, gal Klaipėdą, bet kitur tikrai to nereikia. Kiekvienoje seniūnijoje reikėtų sukomplektuoti specialistų aparatą, o jei juokausime – Lietuvoje visi būtų patenkinti valdžios priartinimu prie žmogaus tik tada, jei kiekvienai šeimai atstovautų po merą.

VEIDAS: Tai ką, be pradėtų darbų, užsibrėžėte padaryti Druskininkuose per šią kadenciją?

R.M.: Pastatyti prabangius, talpius, gražius Kultūros ar kongresų rūmus su tūkstančiu vietų – didžiausia Lietuvoje sale, dviem kino salėmis, mažojo teatro studija. Dar įrengti keltuvą iš miesto centro į slidinėjimo trasas, kad žmonės į jas galėtų keltis apžiūrinėdami miestą, gamtą, miškus. Dar turiu ir parako, ir daug minčių į priekį.