Abejotino skaidrumo sprendimais pagarsėjusį Vilių Navicką sostinės mero poste pakeitė konservatorius Raimundas Alekna. Ankstesni Vilniaus vadovai dažnai pasiduodavo pagundai dirbti savo ir partijos, o ne vilniečių labui. R.Alekna žada plušėti dėl miestiečių.

Iš Vilniaus mero posto ne kartą bandytas iškrapštyti V.Navickas pagaliau rado jėgų atsistatydinti. Buvęs konservatorius sostinės tarybai vakar įteikė prašymą nuo gruodžio 15-osios atleisti jį iš pareigų. Už tai, kad politikas atlaisvintų mero postą, balsavo dauguma tarybos narių – 42 iš 44. Psichoterapeuto ir politiko R.Aleknos kandidatūrą palaikė mažiau sostinės politikų (“už” balsavo 29 tarybos nariai, “prieš” – 13), tačiau jų balsų užteko, kad R.Alekna imtų vadovauti miestui. Į merus R.Alekną pasiūlė sostinę valdančiai koalicijai priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir Liberalų ir centro sąjungos atstovai. Koaliciją remia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), liekanti, R.Aleknos žodžiais, “konstruktyvioje opozicijoje”. Ketvirtuoju sostinės mero pavaduotoju vakar išrinktas LLRA atstovas Jaroslavas Kaminskis.

„Lietuvos žinios“ praneša:

V.Navickas vakar atrodė gerai nusiteikęs. Jam nuotaikos nesugadino prie tarybos posėdžių salės paliktas plakatas su kandžiu palinkėjimu: “Linkime, kad užrašas ant pilvo kitą kartą skaitytųsi gražiau. Gerų atostogų, vilniečiai.”

“Ateidamas į tokį postą visada žinai, kad teks išeiti. Dviem mėnesiais anksčiau ar vėliau, tikrai nėra esminis klausimas”, – po posėdžio sakė V.Navickas. Sakydamas savo kaip Vilniaus mero paskutinę kalbą V.Navickas tikino padaręs viską, kad sostinė priartėtų prie Europos standartų.

Naujuoju meru tapęs R.Alekna tikino suprantantis, kad iki rinkimų liko vos du mėnesiai. Pagrindiniu darbu jis įvardijo biudžeto, kurio dabartinis projektas, jo žodžiais, nepatenkina vilniečių poreikių, priėmimą. Taip pat žadėjo daug dėmesio skirti sutarties dėl šilumos tinklų nuomos peržiūrėjimo ir komunalinių atliekų deginimo gamyklos Vilniuje statybos klausimams. Dalydamas pažadus jis nepamiršo pridurti, kad stengsis, jog sostinės gatvės būtų valomos geriau. “Dirbsiu sąžiningai, atsidavęs tai, kas privalu užimant tokias pareigas”, – tikino jis.

Galiausiai atlaisvinti mero postą pasiryžusio V.Navicko darbą savivaldybėje lydėjo ne vienas skandalas. Jo oponentai dažnai prikaišiodavo, kad į šį postą politikas atsisėdo dirbti ne miesto, o savo labui. V.Navickas buvo patekęs į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratį. VTEK konstatavo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai dalyvavo sprendžiant, ar atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčių bendrovę, kurios akcijų turi jis pats. V.Navickas taip pat neslėpė turintis interesų svarstant sostinės Kalvarijų turgaus nuomos klausimą. Būdamas meru jis pasipriešino partijos pozicijai ir neslėpdamas entuziazmo pasisakė už didelių abejonių keliančios Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties su bendrove “Dalkia” pratęsimą.

Nepasitenkinimas V.Navicku sustiprėjo po to, kai buvo paviešintas garso įrašas, kuriame savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui V.Navickas aiškino, kaip reikia atlikti tyrimus, bei ragino vilkinti opozicijai naudingus sprendimus. Vėliau V.Navickas buvo pašalintas iš TS-LKD.

Prieš V.Navicką sostinei vadovavęs partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Juozas Imbrasas mero postą paliko ne savo noru. Pernai vasarį už jo atstatydinimą balsavo dauguma tarybos narių. J.Imbrasui priekaištauta ne tik dėl to, kad jis neužtikrina efektyvaus ir skaidraus merijos darbo, nesprendžia vilniečių problemų. J.Imbraso nuvertimo iniciatoriai taip pat kaltino sostinės vadovą, kad šis jam suteiktais įgaliojimais ir finansiniais bei administraciniais ištekliais naudojasi išimtinai savo partijos naudai.

Šiuo metu visuomeniniam judėjimui “Taip” vadovaujančio Artūro Zuoko darbą sostinės mero poste lydėjo nesibaigiantys skandalai. Jis kaltintas tuo, kad rūpinosi bendrovės “Rubicon group” (šiuo metu ICOR) interesais. Tuo metu A.Zuokui prilipo Abonento pravardė, mat buvo paskelbta, kad minėtos bendrovės juodojoje buhalterijoje minimas Abonentas ir tuometis liberalcentristų lyderis A.Zuokas gali būti tas pats asmuo. Tačiau mero poste jis išsilaikė iki kadencijos pabaigos

R.Aleknos kandidatūrą į mero postą parėmė naują koalicinę sutartį išvakarėse pasirašę konservatoriai, socialdemokratai, liberalcentristai, Liberalų sąjūdžio ir vicemero postą gavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai. Pastarosios narys Jaroslavas Kaminskis iškart sėdo į vicemero kėdę.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Už R.Aleknos išrinkimą meru slaptai balsavo 29 tarybos nariai, 13 buvo prieš.

– Kodėl nutarėte keliems mėnesiams sėsti į mero postą? – paklausėme R.Aleknos.

– V.Navickas buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų, todėl natūralu, kad jis kaip frakcijos atstovas negalėjo tęsti darbo.

Aš, konservatorių frakcijos seniūnas, dalyvaujantis kituose rinkimuose kaip sąrašo lyderis, privalau prisiimti atsakomybę.

Esu realistas, suprantu, kokiomis aplinkybėmis imuosi mero pareigų. Politikoje kitą kartą sentimentai lieka sentimentais, bet darbas turi būti padarytas, pasirinkimo neturime.

Todėl žadu atsakingai dirbti. Miestas be vadovo negali funkcionuoti.

– Jūsų komandą papildys ketvirtas vicemeras, administracijos direktorius Vytautas Milėnas turės dar vieną pavaduotoją liberalą Gerardą Algirdą Jurkonį.

Kokių struktūrinių pokyčių dar numatoma ir kiek tam prireiks biudžeto lėšų?

– Daugiau nieko nenumatome keisti. Bus mano asmeninio pasitikėjimo patarėjai.

Kiek tai gali kainuoti, manau, geriausiai atsakytų savivaldybės Finansų departamentas.

– Kokius darbus pirmiausia ketinate nuveikti?

– Ką mes šiandien, rytoj padarysime, tokį Vilnių turėsime ir ateityje.

Dažnai orientuojamės į tai, kokį rezultatą galima pasiekti per vieną ar kitą laiką, bet mažai dėmesio kreipiame į procesus.

Taigi tie du mėnesiai yra svarbūs tiems procesams suvaldyti.

Kai viskas vyksta sklandžiai, rezultatas būna geras.

Visi pradėti darbai bus tęsiami. Svarbus darbas – biudžeto tvirtinimas.

Reikia priimti jį subalansuotą, nes puikiai žinome, kad tie skaičiai, kurie yra projekte, tikrai netenkina daugelio poreikių.

Buvęs meras sakė, kad krizė suvaldyta, tačiau dar nėra tas laikas, kai galime atsipalaiduoti, leisti sau išlaidauti.

Prieš rinkimus atsiranda politikų, žadančių kalnus gėrybių.

Žmonės – patiklūs, už juos balsuoja.

Mūsų uždavinys – kad frakcijos sustiprintų vilniečių pasitikėjimą jomis. Tam reikia atviro komandinio darbo.

Reikia priimti sprendimą ir dėl šilumos ūkio nuomos sutarties persvarstymo.

Sprendžiant dėl buitinių atliekų deginimo gamyklos reikia atstovauti vilniečių interesams, ir tai neturi būti asmeninis mero sprendimas.

Yra ir kitų darbų: komunalinis ūkis, gatvių valymas, vandens kainos tvirtinimas.

– Kokių principų laikysitės vadovaudamas sostinei?

– Tarybos nariai, komitetai turės daugiau galių priimant sprendimus.

Pirma taryba svarstydavo, o administracija darydavo taip, kaip jai atrodė geriau.

Aš prisiimu atsakomybę dėl to, kas įvyko, kad nepakankamai atkaklus buvau įtikinėdamas dėl darbo stiliaus buvusį merą.

Mano darbo stilius yra atviras. Aš įpratęs įsiklausyti ir atsižvelgti į visus siūlymus ir pritarti tinkamiausiems. Manau, to savivaldybėje trūko.

Reikia duoti daugiau darbo tarybos nariams – ir iš valdančiosios koalicijos, ir iš opozicijos.

Iš patirties galiu pasakyti, kad strateginiai mano sprendimai būdavo priimami tik pritariant visuomenei“.