"Veido" archyvas

Pentagonas nuo visuomenės slėpė žiaurų JAV karių elgesį Irako karo metu ir kalinių kankinimus JAV karinėje bazėje “Camp Delta”

Apie grėsmingą bankų kapitalo riziką, apie karo nusikaltimus, apie teršalų poveikį žmogaus sveikatai ar apie gresiančią gripo pandemiją – tokias nemalonias tiesas žmonės visame pasaulyje iš savo vyriausybių ar privačių kompanijų sužino gerokai pavėluotai.

Prieš savaitę pirmą kartą JAV istorijoje visuomenei buvo šiek tiek praskleistas slaptųjų JAV tarnybų veiklos šydas: paskelbtas visas šių metų žvalgybos tarnybų biudžetas, 2010-aisiais siekiantis daugiau nei 80 mlrd. dolerių. Visuomenė sužinojo, kad šiemet Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir dar 16 slaptųjų tarnybų gavo 53,1 mlrd., o dar 27 mlrd. dolerių skirta karinei žvalgybai.

Šios informacijos paskelbimas – nemenka permaina, nes iki šiol JAV vyriausybė visą informaciją, susijusią su slaptosiomis tarnybomis, krupščiai slėpdavo.

Kai pernai Lietuvoje viešėjusios JAV valstybės pareigūnės Pamelos Quanrud, atsakingos už Šiaurės ir Centrinės Europos bei Baltijos šalių santykius su JAV, paklausėme, kaip ji vertina kalbas, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas, ji atsakė trumpai: jokie su JAV tarnybų veikla susiję klausimai nėra ir negali būti komentuojami, nes tai visiškai slapta ir konfidenciali informacija, apie kurią apskritai negalima kalbėti su žiniasklaida.

Tačiau toks požiūris, regis, keičiasi, ir keičiasi neatsitiktinai ir net nesavanoriškai. Žinoma, galima manyti, kad toks netikėtas atvirumas – naujojo slaptosios tarnybos vado Jameso Clapperio nuopelnas. Galima net spėti, jog tai buvo Pentagono žingsnis prieš Senato rinkimus, siekiant parodyti, kad demokratai su prezidentu Baracku Obama priešakyje vykdo pažadus atsiverti visuomenei.

Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad už tai galima dėkoti tinklalapiui “WikiLeaks”. Šių metų spalio 22 dieną jame buvo paskelbtas didžiausias istorijoje slaptų dokumentų rinkinys, atskleidžiantis slapčiausias ir nemaloniausias karo Irake detales.

Visuomenė tik dėl to ir tik dabar sužinojo, kad 60 proc. visų Irako karo aukų – o tai 66 tūkst. žmonių – buvo civiliai gyventojai, nors JAV ir Jungtinės Karalystės pareigūnai iki šiol tvirtindavo, jog apskritai neegzistuoja jokių oficialių duomenų apie civilių žmonių žūtį.

Be to, minėti dokumentai atskleidžia, kad JAV kariai su valdžios žinia patys žiauriai elgėsi ir netramdė irakiečių smurto civilių atžvilgiu. Galiausiai dokumentuose kalbama apie tai, jog Irakas tebėra silpnas ir veikiamas aplinkinių valstybių, tad išvesti JAV karius iš jo būtų klaida, nors oficialiai Pentagonas tvirtino, esą visos ataskaitos rodančios, kad Irake esama reikšmingos pažangos.

Beje, manoma, kad “WikiLeaks” šį elektroninį dokumentų archyvą veikiausiai gavo iš to paties “disidento JAV armijos žvalgybos analitiko”, kuris šiemet nutekino 90 tūkst. dokumentų apie karą Afganistane.

Priminsime, kad tada paaiškėjo, jog Afganistane žuvo 20 tūkst. daugiau žmonių, nei buvo oficialiai skelbiama visuomenei.

O juk amerikiečiai dar nebuvo pamiršę to paties “WikiLeaks” sukelto skandalo, paskelbus dokumentus apie “Camp Delta” karinę bazę, kurioje buvo kalinami su terorizmu siejami įtariamieji. Pavyzdžiui, “WikiLeaks” paskelbtuose dokumentuose užfiksuotos tokios detalės, kaip draudimas kaliniams susitikti su Raudonojo Kryžiaus darbuotojais arba absurdiškai skambantys specialūs apdovanojimai už gerą elgesį ar bendradarbiavimą, kai prizas – tualetinio popieriaus rulonas.

Po informacijos nutekinimo – milžiniški skandalai

Tokie skandalai tęsiasi jau keturis dešimtmečius, nuo pirmo ir kol kas didžiausio JAV istorijoje slaptos informacijos nutekinimo septintajame dešimtmetyje. Apie šį įvykį sukurtas dokumentinis filmas “Pavojingiausias žmogus Amerikoje” šiuo metu teberodomas Lietuvos kino teatruose vykstančiame festivalyje “Nepatogus kinas”.

Tai skandalas, kurį, kaip ir šiemet, sukėlė buvęs karo analitikas Danielis Elsbergas – žmogus, atskleidęs visuomenei, kad Vietnamo karas buvo visiškai beprasmis, o kad būtų pateisintas visuomenės akyse, buvo klastojami dokumentai ir neatskleidžiama tiesa.

Skandalas buvo toks didžiulis, kad dėl jo buvo nutraukti JAV kariniai veiksmai Vietname, o iš prezidento posto atsistatydino susikompromitavęs ir apsimelavęs Richardas Nixonas.

Panašus triukšmas neabejotinai būtų kilęs ir Rusijoje, jei Antrojo pasaulinio karo metais visuomenė būtų sužinojusi tai, ką išgirdo šių metų gegužę. Priminsime, kad Rusijos televizija pirmąkart parodė interviu su vienu svarbiausių raudonosios armijos vadų per Antrąjį pasaulinį karą, kuriame jis pripažįsta, kad Sovietų Sąjunga buvo atsidūrusi prie pralaimėjimo slenksčio. 1966 m. duotame interviu, kuris niekada anksčiau nebuvo rodomas, Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas pripažino, kad jo šalis vos nepralaimėjo karo su nacistine Vokietija 1941 m.

Nelaimėms neužbėgama už akių

Beje, tokių skandalų, kai visuomenė sužino jai svarbią, kad ir labai nemalonią, tiesą daug vėliau, nei turėtų, kyla ne tik JAV. Ir susiję jie ne tik su karo nusikaltimais, bet ir su moksliniais tyrimais, pavojumi sveikatai, su artėjančiais asteroidais ir kitomis negandomis, apie kurias visuomenei neskubama pranešti laiku.

Štai ne taip seniai didžiulis skandalas kilo dėl klimato tyrėjų klastočių. Programišiams pavykus gauti priėjimą prie mokslininkų elektroninių laiškų paaiškėjo, jog Rytų Anglijos universiteto klimato tyrėjų grupė visą dešimtmetį gudravo ir klastojo dokumentus, bandydama pagrįsti teiginius, kad pasaulio klimato atšilimas yra realus ir dėl to kalta žmonija. Mokslininkų grupės vadovas Philas Jonesas dėl šios informacijos pasitraukė iš posto.

Kitas didelis skandalas kilo tuomet, kai buvo paskelbta, kad nafta prekiaujanti įmonė “Trafigura” mėgino blokuoti publikacijas apie kompanijos atliekų išmetimą Afrikoje bei jų poveikį žmogaus sveikatai. Kompanija mėgino nuslėpti, kad cheminiai mišiniai gali sukelti sunkius odos ir plaučių nudegimus, ilgalaikes opas, akių ligas, sąmonės praradimą ir netgi mirtį.

O kur dar iki galo neatskleista tiesa apie įvairių pandemijų priežastis. Tebespėliojama, ar kiaulių gripo protrūkis nebuvo specialiai sukeltas farmacijos bendrovių. Neatsakyta ir į klausimą, ar būtume išvengę pasaulinės finansų krizės, jei apie finansinę “Lehman Brothers” ir kitų panašių institucijų “sveikatą” būtume sužinoję bent kiek anksčiau.

Tebediskutuojama ir dėl to, ar moralu po teroristinio išpuolio, o ne prieš jį, paskelbti, kad “specialiosios tarnybos buvo gavusios pranešimų” apie ketinimus jį įvykdyti. Lygiai taip pat netyla diskusijos, ar prasminga nuo visuomenės slėpti KGB agentų pavardes arba įvairiausių lobistų sąrašus.