Raimundas Lopata
“Mes galime būti įdomūs tik Rusijos ekspertize”
“Vilnius šiandien iš esmės neturi iš kur pasisemti galios veikimui užsienio politikoje ir diplomatijoje be atramos į bendrus interesus su Vašingtonu ir Varšuva”, – tokią Lietuvos užsienio politikos kryptį, nepaisant sudėtingų dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių, brėžia politologas prof. Raimundas Lopata.
Duodamas interviu “Veidui” jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva iki šiol negeba įtvirtinti savo, kaip Rusijos ekspertės, statuso, nors būtent tuo galėtų būti įdomi tiek Europos, tiek viso pasaulio didžiosioms valstybėms.
VEIDAS: Viešojoje erdvėje neretai tvirtinama, kad šiandieninė Lietuvos užsienio politika neturi aiškios strategijos ir yra sunkiai apibrėžiama. Kaip vertintumėte tokį teiginį?
R.L.: Pastarojo penkmečio Lietuvos užsienio politiką galime drąsiai apibūdinti kaip blaškymosi politiką. Blaškymąsi iliustruoja, pavyzdžiui, svyravimai nuo perdėtos meilės Rusijai Vygaudo Ušacko laikais iki karingos antirusiškos retorikos pastaruoju metu; nuo vaikiško įsitikinimo paveiksnumu Aliaksandrui Lukašenkai iki visiško Baltarusijos klausimo ignoravimo; nuo teiginio apie JAV nesvarbą Lietuvos būčiai iki realistinio Jungtinių Amerikos Valstijų tikrosios įtakos pasaulio raidai supratimo. Blaškymasis rodo, kad užsienio politikai Lietuvoje neteikiamas reikiamas dėmesys arba kad pagrindinis Lietuvos užsienio politikos veikėjas stipriai pervertino savo gebėjimus užsienio politikos srityje.
Todėl kyla klausimas, ar yra vilties, kad blaškymasis pereis į strateginį mąstymą artimiausiu metu. Ar visos penkmečio prezidentavimo pamokos yra tinkamai išmoktos? Mano požiūriu, pamokos – neišmoktos, nes ir ateityje dominuos vienasmeniškumas, o ne politinio konsensuso strateginiai sprendiniai.
VEIDAS: Ar, žvelgiant retrospektyviai, Lietuvos užsienio politiką po Kovo 11-osios galima skirstyti į etapus, kurie numatė skirtingus tikslus bei strategijas jiems įgyvendinti?
R.L.: Bent jau du etapai akivaizdūs. Pirmasis – tai svetimos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Antrasis – Lietuvos Respublikos įstojimas į NATO ir ES. Ir trečiasis – po to, labiausiai neapibrėžtas ir chaotiškas laikotarpis. Valdo Adamkaus laikai pasižymėjo pastangomis prioritetą skirti Rytų partnerystei, o Dalios Grybauskaitės – panaikinti visa tai, kas buvo svarbu ankstesniu laikotarpiu.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
Komentarai (5)
Komentuoti
Loading ...
ką jau ta Grybauskaitė panaikino? Galėtų Lopeta aiškiau išdėstyti savo genialias mintis. O gal jas dėsto jo propagandistas kčstutis Girnius Lzinios’e?
beje, kokio lygio tas mūsų Tarptautinės politikos institutas galima spręsti iš ten politologiją dėstančių “asų’, tokių kaip nepavykęs vaikų psichiatras Dainius Pūras.
beje, ar ne šis institutas kalts, kad iki šiol neturime nei vieno normalaus plitinio apžvalgininko, nei vieno užsienio politologo? O žiniasklaida griežtai atskirta nuo valstybės, paversta privačiu verslu, kuris pelnosi ne iš visuomenės informavimo, bet iš valstybės ir jos institucijų dažnai nepagrįstos kritikos, nudingos jos priešams… Ir už viso to stovi didysis politologas Dainius Pūras, jo statytinis Žurnalistų etikos komisijoje _ Linas Slušnys, jo parankinis Žmogaus teisių stebėjimo institute , Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, matantis DIDŽIAUSIĄ LIETUVOS BLOGĮ TIK VISUOMENĖS IŠLAIKOMOSE ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖSE, kurias bando atgaivinti kai kurios savivaldybės, ir kurios neva kelia grėsmę privačiai purviasklaidai, užiimančiai valstybės naikinimu iš vidaus. Et, tingiu rašyti, bet antro tokio tokio primityvaus požiūrio į žiniasklaidą, kurią turi 15 metų ją valdantis D.Radzevičius reiktų dar gerokai paieškoti pasaulyje.
Mes p.Lopatai ir nireiskia sava minciu aiskiau,
pasakiau aiskiau.Nes bijo ar mano,gali ui kaip
gali ,Daukantaso kurtizane suplioninti “krepseli”.
Nes darda jos vezimi,o jai kas ne taip,tai su sla-
piais triusikais per makaule.
O as rasau is ne jos vezimo,tad su sakem neis-
mes.
jiems vis atrodo, kad mes ne Siaures Europoje (nors visi mastantys zmones jau ten, be to mes cia ir geografiskai ir kulturiskai), o jie vis dar gyvena vaikiskame Zespospolitos sapne) Vaiku tauskalai apie buvimus “kryzkeleje” tarp civilizaciju, tokios valstybes yra pereinami kiemai o ne valstybes. Kokiame desimtmetyje gyvena musu politikos “apzvalgininkai”?) Nesame mes jokie Rusijos ekspertai, nebukite patetiski, tai nieko bendro su mumis neturintis svetimas pasaulis. Kuo toliau nuo Rusijos tuo geriau, atejo metas labai aiskiai pasakyti kur yra Lietuva. Kam reikia, Rusijos ekpertize daro Rusijoje, o ne su diletantais.