Tačiau ne visada jie būna laiku pastebėti kontroliuojančių institucijų ar pašalinti, todėl pirkėjus pasiekia pesticidais užkrėstos daržovės, mėsa su antibiotikais ar vanduo su mikrobais.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vien didžiuosiuose prekybos centruose Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi 1008 patikrinimus, tarp jų nustatė 31 proc. pažeidimų. Daugiausia nustatyta bendrų higienos ir maisto produktų ženklinimo pažeidimų. 2010 m. didieji prekybos centrai tikrinti 1788 kartus. Rasta 36 proc. pažeidimų.
Įvairių pažeidimų apstu ir turgavietėse, viešojo maitinimo įstaigose, maisto pramonės įmonėse. Kone kas savaitę VMVT specialistai nustato, kad maistas buvo gaminamas nesilaikant higienos reikalavimų, mėsoje yra normas viršijantys antibiotikų kiekiai, o daržovėse ir vaisiuose – pesticidų. Taip pat randama kirmėlių, įvairių vabalų, mikroorganizmų, sukeliančių infekcijas. Be to, kai kurie produktai iš parduotuvių lentynų nedingsta net pasibaigus jų galiojimo terminui.

Reikalavimų nepaiso sąmoningai

Beje, dažnai maisto saugos reikalavimų nepaisymas – ne atsitiktinis ir ne dėl neatidumo pasitaikantis pažeidimas. Kai kurios įmonės sąmoningai taip elgiasi, jų vadovai nereaguoja į VMVT specialistų sprendimus riboti produktų patekimą į rinką ar net sustabdyti veiklą. Štai Klaipėdos didmeninės prekybos įmonė “Baltijos bretlingis” ir po patikrinimo bei nustatytų pažeidimų tiekė į rinką konditerijos gaminius, kurių tinkamumo vartoti terminas buvo pasibaigęs, Palangoje įsikūrusioje parduotuvėje “Kaišiadorių paukštyno mažmena” buvo sąmoningai prekiaujama produktais, kurių galiojimo terminas taip pat jau pasibaigęs, UAB “Kazameta” žuvų konservus, pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, teikė labdarai, nors jau buvo nubausta už šį pažeidimą. Druskininkų įmonės “Elmera” pilstomame vandenyje padidėjusi mikrobiologinė tarša buvo užfiksuota net tris kartus. Du kartus užterštumas keliskart viršijo galimas normas stalo vandenyje “Optima linija”, o šį pavasarį negazuotame natūraliame mineraliniame vandenyje “Hermis” rasta žarninių enterokokų.
Laiku neužkirtus kelio tokiems ir panašiems pažeidimams, vartotojai gali patirti rimtų sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, mėsoje vis dažniau randami per dideli antibiotikų kiekiai. “Dažnai valgant tokią mėsą, organizmas pripranta prie antibiotikų, o žmogui susirgus ir gydytojui paskyrus šių vaistų, jie būna neveiksmingi”, – paaiškina Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros vedėja Daiva Leskauskaitė.
Kiaulienos, kurioje antibiotiko penicilino kiekis didžiausią leistiną normą viršijo daugiau kaip devynis kartus, šių metų vasario pabaigoje buvo rasta bendrovėje “Krekenavos mėsa”. Po kelių mėnesių daugiau, nei leidžiama, antibiotikų aptikta ir bendrovės “Pajūrio įmonė” perdirbamoje mėsoje.
D.Leskauskaitė sako, kad antibiotikų į mėsos produktus patenka su žaliava, jei nebuvo laikomasi gyvulių gydymo taisyklių. Mat kai susirgęs gyvulys gydomas antibiotikais ir paskerdžiamas praėjus per mažai laiko po gydymo, vaistų lieka net ir perdirbtoje mėsoje.
Šiurpina ir tai, kokiomis sąlygomis kai kurios įmonės ruošia mėsą parduoti. Neseniai buvo sustabdyta Vilniaus įmonės “Limeksas” veikla, nes kiauliena čia buvo išpjaustoma iš neaiškios kilmės paršavedžių skerdenų, blogai nukraujavusių, ne iki galo nusvilintais šeriais. Įmonės savininkai negalėjo pateikti galiojančių šios mėsos įsigijimo dokumentų. Be to, pjaustyta mėsa buvo apdėta sniegu, nes įmonėje nėra įrangos ledui gaminti.

Agurkai su pesticidais, kruopos su lervomis ir smėliu

Kita nuodinga cheminė medžiaga, kurios dideli kiekiai patekę į organizmą gali pažeisti kepenų, inkstų funkciją, – pesticidai. Vien šį pavasarį keliose apelsinų siuntose iš Egipto buvo aptikta pesticidų, dešimt kartų viršijančių leistiną normą. Taip pat į Lietuvą buvo atkeliavusios 24 tonos mandarinų, kuriuose pesticido malationo likučiai viršijo didžiausią leistiną normą. Laimė, parduotuvių lentynų šie vaisiai nepasiekė. Tačiau ispaniškų agurkų su didesne, nei leidžiama, pesticidų doze į prekybos centrus šį pavasarį buvo patekę. Netinkamų vartoti agurkų rasta Kupiškyje, prekybos centre “Maxima”. Siunta buvo surinkta iš rinkos, tačiau dalis jų vis dėlto pasiekė pirkėjų stalą.
“Dažniausiai viršijantys leistiną normą pesticidų kiekiai nustatomi, jeigu augintojai vaisius ar daržoves jais nupurškė prieš pat derliaus nuėmimą, kad sunaikintų kenkėjus, nors tai griežtai draudžiama”, – primena D.Leskauskaitė.
Ant mūsų pietų ar vakarienės stalo gali atkeliauti ir netinkamų valgyti grūdinių kultūrų. Beje, net iš ekologinio ūkio. Pernai rudenį po VMVT patikrinimo gamybą turėjo sustabdyti UAB “Ustukių malūnas”, gaminantis ekologiškas kruopas, miltus, grūdų trapučius. Mat manų kruopos ir kviečiai buvo užteršti aruodiniais kenkėjais, o ekologiškuose ryžių dribsniuose rasta grybelių gaminamo ochratoksino A.
Prieš porą mėnesių atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrovės “Galinta ir partneriai” grikių kruopos taip pat nesaugios. Jose buvo aptikta viršijančių didžiausią leistiną normą mineralinių priemaišų, tokių kaip smėlis, žemės grumsteliai, žvirgždas, dulkės, akmenukai, rūda. O sausio mėnesį tos pačios bendrovės iš Italijos importuojamuose ir pakuojamuose ryžiuose rasti 27 gyvi suaugę aruodiniai kenkėjai.
Dar labiau šokiruojantis radinys pernai rudenį buvo aptiktas S.Krivickio įmonėje “Fasma”. Žirniuose, paruoštuose tiekti į rinką, knibždėjo nesuskaičiuojama daugybė gyvų aruodinių kenkėjų lervų. O šios bendrovės pagaminti avižiniai dribsniai su gyvomis lervomis buvo pasiekę prekybos centro “Norfa” parduotuves.

Baudos negąsdina

VMVT Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus specialistė Jurgita Savickaitė sako, kad įmonės tikrinamos “šviesoforo” principu. “Mažos rizikos ūkio subjektai tikrinami vieną kartą per dvejus metus. Įmonės, kurių veikla susijusi su ryškia rizika vartotojams, tikrinamos kartą per metus, o subjektai, kurių veikla susijusi su didele rizika, pavyzdžiui, kūdikiams, sergantiems ar senyvo amžiaus asmenims, tikrinami du tris kartus per metus”, – paaiškina J.Savickaitė.
Tiesa, įmonės gali būti patikrintos ir neplaniškai, pavyzdžiui, gavus vartotojų skundą ar informacijos iš Europos Komisijos bei mūsų valstybės kontrolės institucijų. Jeigu buvo nustatyta pažeidimų, dar kartą tikrinama, ar jie pašalinti.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pažeidus higienos norminius aktus, skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 500 Lt, neteisingai paženklinus prekes skiriama nuo 20 iki 1000 Lt bauda, o pažeidus Produktų saugos įstatymą – nuo 500 iki 5000 Lt bauda.
Palyginti su tuo, kokią žalą gali patirti vartotojas, valgydamas nesaugų maistą, tai akivaizdžiai per mažos baudos. Be to, ir pačių nesąžiningų maisto gamintojų ar tiekėjų jos negąsdina. Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė sako, kad tik pažeidimų pagarsinimas priverčia įmonių vadovus susimąstyti. Mat vartotojams siunčiama žinia kiekvienam gamintojui ir pardavėjui yra antireklama. “Sąžiningai dirbančios įmonės stengiasi, kad pažeidimai nesikartotų, tačiau klaidų išvengti niekam nepavyksta”, – teigia I.Pilipienė.
Be to, ir atsakingi pareigūnai ne visada laiku išaiškina pažeidimus. Tad kiekvienam pačiam belieka rūpintis, kad neprisivalgytų pesticidų ar kirmėlių. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Karpovienė pataria nepirkti riešutų ar džiovintų vaisių, kurie yra suskilę, dėmėti, pajuodę, žemėti. Prieš valgant juos būtina gerai nuplauti, o vaisių ir daržovių dar nulupti ir odelę. Saugiau rinktis perdirbtus maisto produktus, pavyzdžiui, pasterizuotą pieną. Ir jokiu būdu nevartoti maisto produktų, pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui.

Box
Mėsos įmonėse – daugiausia higienos reikalavimų pažeidimų
2010 m. Valstybinė veterinarijos ir maisto tarnyba 199 veikiančias mėsos įmones tikrino 603 kartus. Nustatyti 543 įvairūs pažeidimai. 25 proc. jų sudaro higienos reikalavimų pažeidimai, 14,7 proc. – produktų ženklinimo, 6,8 proc. atsekamumo, 5,9 proc. – temperatūros režimo, 6,3 proc. – instaliacijų (ventiliacijos, kanalizacijos, apšvietimo ir pan.) priežiūros, 6,4 proc. – valymo-dezinfekavimo reikalavimų ir kiti.
43 atvejais dėl nustatytų pažeidimų buvo taikytos piniginės baudos, 23 atvejais – įspėjimai, 20 kartų buvo uždrausta, laikinai sustabdyta (iki bus pašalinti trūkumai) veikla.

Box2
Prekybos centruose – daugiausia produktų ženklinimo pažeidimų
Maisto produktų ženklinimo pažeidimų (visų nustatytų pažeidimų proc.)
“Rimi Lietuva”    32
“Palink”    22
“Norfos mažmena”    21
“Maxima LT”    20

Maisto produktų kokybės pažeidimų
“Rimi Lietuva”    14
“Maxima LT”    13
“Norfos mažmena”    13
“Palink”    11

Bendrų higienos reikalavimų pažeidimų
“Palink”    22
“Maxima LT”    15
“Norfos mažmena”    15
“Rimi Lietuva”    11

Praėjusiais metais prekybos tinklų centrams skirta 24,2 tūkst. Lt baudų ir 65 įspėjimai.

Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba