“Didelė problema kyla dėl to, kaip yra žiūrima į duomenis, – tarsi jie nebepriklausytų žmonėms“, – sako Malavika Jayaram, Harvardo universiteto Berkmano interneto ir visuomenės tyrimų centro mokslinės draugijos narė bei praktikuojanti advokatė, besispecializuojanti technologijų teisės srityje.
M.Jayaram gilinasi į privatumo, saviraiškos laisvės ir tapatybės internete bei interneto politikos temas. Stokholmo interneto forumo (SIF) metu ji kalbėjosi su savaitraščiu „Veidas“ apie metaduomenų revoliuciją („big data revolution“) ir su tuo susijusias galimybes bei grėsmes.

VEIDAS: Jau kuris laikas nuolat kalbama apie metaduomenų revoliuciją. Ką tai iš tikrųjų reiškia ir koks potencialas ar grėsmė čia slypi?
M.J.: Tai šiuo metu vykstantis monumentalus pokytis, turintis daugybę skonių. Tai įvardijama ne tik „duomenų revoliucija“, bet ir „duomenų cunamiu“, „duomenų išmetimu“, „duomenų iliuzija“, „duomenų potvyniu“ ir pan. Yra daug metaforų, siūlančių, kaip konceptualizuoti šį reiškinį, vis dėlto dauguma žmonių tai sutartinai laiko lūžio tašku. Pasaulinis duomenų rinkimas tapo toks visa apimantis, kad natūralu, jog turėtume artėti prie kažko tikrai didelio. Imama suvokti, kad duomenų tiek daug, jog netgi prarandame gebėjimą suprasti jų prasmę. Jie taip greitai renkami, kad niekas negali pasivyti su jų apdorojimu.
Revoliucija siejama ir su visais pozityviais dalykais, kurių tikimasi gauti iš tokios gausybės duomenų. Daug žmonių mėgsta šį reiškinį interpretuoti būtent tokiu kampu – ypač tie, kurių per daug nejaudina dėl to kylančios grėsmės privatumui ar duomenų saugumui.
Vis dėlto kartu kyla vis daugiau baimių. Imama jaudintis dėl nuolat augančio duomenų surinkimo masto ir to, kad jie vis labiau praranda prasmę.
Blogai ir tai, kad žmonės negali pasirinkti: nors ir nenori, kad kažkas turėtų privačius jų duomenis, pasitraukti negalima. Jau vien dėl to, kad dažnai net nežinoma, jog šie duomenys apskritai kažkur saugomi. Galiausiai tam tikros bendruomenės apskritai nebus reprezentuojamos vien dėl to, kad neturės priėjimo prie interneto, tad išvados gali būti nereprezentatyvios.
Taigi reikia įvertinti daug dalykų. Tai gali būti ne tik revoliucija, įgalinanti žmones pasiekti daugiau, bet ir korporacijų ar valstybių pranašumas, kuris kenkia individams, jei viskas nebus padaryta tinkamai.
VEIDAS: Vis dėlto kas nusveria svarstykles – galimybės ar grėsmės?
M.J.: Kai renkama tiek duomenų, niekas negali žinoti: šiandien gali būti šiaip surinkta, o rytoj atsiras naujas panaudojimo būdas ar nauja technologija. To negalima nuspėti. Jei iš anksto būtų žinoma, kad duomenys bus panaudoti, veikiausiai jie nė nebūtų suteikti „Facebook“, „Google“ ar net savo vyriausybei (pavyzdžiui, atskleidžiu privačius duomenis asmens tapatybės kortelei gauti, o ne tam, kad būčiau šnipinėjama).

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m