2014-aisiais Lietuva turėtų pradėti eksploatuoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, taip pat įsibėgės darbai metais vėliau finišuosiančiose „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros perdavimo linijų statybose.

Reikšmingiausias Lietuvos energetikai 2014-ųjų įvykis numatomas tik ateinančių metų pabaigoje. Štai tuomet ir paaiškės, kas buvo teisus: tie, kurie tvirtino, kad SGD terminalas pradės veikti laiku (t.y. gruodžio 3-iąją), ar tie, kurie gąsdino, jog rudenį uosto akvatorijoje pasirodysiančio laivo dar neturėsime kur švartuoti. Nors laivas-saugykla „Independence“ laivų statyklą Pietų Korėjoje ketina palikti jau vasarį, iki rudens truks jo ir laive sumontuotos įrangos klasifikaciniai bandymai, kuriuos atliks bendrovės „Det Norske Veritas“ specialistai.
Terminalo krantinės rangovė – Latvijos bendrovė BMGS jos statybos darbus žada užbaigti pavasarį, rudenį turėtų finišuoti ir 18 km ilgio jungiamąjį dujotiekį tiesianti Vokietijos bendrovė „PPS Pipeline System GmbH“. Vis dėlto galutinius darbų pabaigtuvių terminus reguliuos ne tik pasirašytos sutartys, bet ir gamtos įnoriai: statybininkai negali dirbti uosto akvatorijoje, kai vėjo greitis ir banguotumas viršija nustatytas normas.
O štai krante svarbiausi laukiantys darbai – tiekimo sutarčių pasirašymas su palankiausias sąlygas pasiūlysiančiais SGD eksportuotojais ar jų tarpininkais bei terminalo pajėgumų paskirstymas jo naudotojams. Tiekėjai, kurie bus kviečiami tiesioginių derybų, paaiškės jau netrukus, šias derybas ketinama užbaigti iki 2014-ųjų vidurio. Būtinajai terminalo veiklai užtikrinti reikalingą 0,54 mlrd. kubinių metrų dujų kiekį iš Vyriausybės paskirtojo tiekėjo, kuriuo greičiausiai taps „Lietuvos energijai“ šįmet perduota bendrovė „LitGas“, privalės įsigyti gamtines dujas naudojantys reguliuojami šilumos ir elektros energijos gamintojai. Šio įpareigojimo jie neišvengs netgi tokiu atveju, jei paaiškės, kad dujų iš terminalo kaina viršija sausumos vamzdynais iš Rusijos pristatomų gamtinių dujų kainą. Tokiu atveju šį kainų skirtumą privalėtų dengti elektros energijos bei centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, tačiau tai būtų jau ne 2014-ųjų, o 2015-ųjų ir vėlesnių metų piniginiai rūpesčiai.
Nuo to, kiek ir kokiems užmojams nusiteikusių naudotojų sulauks naujasis SGD terminalas, priklausys ir bendras per jį importuojamų dujų kiekis, o kartu – į Klaipėdos uostą įplauksiančių dujovežių dydis bei skaičius. Informacijoje, pateiktoje potencialiems terminalo naudotojams, nurodoma, kad maksimalus laukiamų dujovežių ilgis – 300 m, plotis – 50 m, grimzlė su kroviniu – 12,5 m. Sausį turėtų būti viešai paskelbtos naudojimosi SGD terminalu taisyklės, metų viduryje – paskirstomi terminalo pajėgumai ir pasirašomos sutartys su jo naudotojais, tuomet antroje metų pusėje „Klaipėdos nafta“ nustatys preliminarų dujų skystinimo (dujinimo) tarifą, o spalį žadama turėti ir metinį naudojimosi SGD terminalu grafiką.
Skystinimo tarifas, kurio viršutinę ribą nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), padengs kintamas su dujinimo veikla susijusias sąnaudas, jį mokės šią veiklą vykdantys terminalo naudotojai. O pastovios SGD terminalo sąnaudos bus dengiamos per papildomą saugumo dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo tarifo, kurią mokės dujų perdavimo sistemos vartotojai. Kitaip sakant, į dujų perdavimo tarifus 2014-ųjų pabaigoje ar 2015-ųjų pradžioje sugrįš „terminalo mokestis“.
Nuo to, kokia pasirodys per SGD terminalą tiekiamų dujų kaina, greičiausiai priklausys ir tolesnių derybų su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl vamzdynais tiekiamų gamtinių dujų sėkmė. Antra vertus, ji priklausys ir nuo to, kuo 2014-aisiais baigsis Europos Komisijos tyrimas dėl „Gazpromo“ galimos neteisėtos verslo praktikos ES vidaus rinkoje. „Gazpromas“ Europos Komisijai jau pateikė pasiūlymų, kurie esą leistų nutraukti daugiau nei metus trunkantį jo veiklos tyrimą ir išvengti milijardinės baudos, galinčios siekti iki dešimtadalio dujų tiekimo ES šalims apyvartos. Paskelbusi tyrimo išvadas, Europos Komisija ketina reikalauti, kad „Gazpromas“ dujas tiektų vienoda kaina visiems ES didmenininkams ir keistų kainodaros principus, atsisakydama tiekiamų dujų kainos priklausomybės nuo naftos „krepšelio“.

Pokyčiai elektros rinkoje – tik po dvejų metų

Kol „PPS Pipeline System GmbH“ tebevirina dujotiekio vamzdžius, kuriuos rengiasi kloti Kuršių marių dugne (SGD terminalo prijungimo prie magistralinių dujotiekių projekte numatyta povandeninė 3 km ilgio dujotiekio atkarpa), elektros perdavimo linijos „NordBalt“ tiesėjai jau baigė horizontaliojo gręžimo darbus po Kuršių mariomis. Nuo Klaipėdos iki Alksnynės, 10 m gylyje po mariomis, įtaisyti du 1,5 km ilgio vamzdžiai, per kuriuos pavasarį, nuo Švedijos prie Lietuvos krantų atplaukus pirmajam specialiam laivui, bus traukiami du 12 cm skersmens „NordBalt“ jungties elektros kabeliai. Jie taip pat bus klojami 1,5 m gylyje po žeme Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos teritorijoje. Teigiama, kad šie darbai neturės įtakos automobilių eismui, mat linijos trasos sankirtose su keliais kabeliai taip pat bus traukiami po žeme, nepažeidžiant viršutinio grunto. Tarp Alksnynės ir Klaipėdos įrengtais vamzdžiais kabeliai turės būti nutiesti iki 2014 m. spalio. Iš viso 2014–2015 m. numatomi septyni povandeninių kabelių klojimo laivų reisai.
Vis dėlto atrodo, kad dėl projektuotojų ir projekto derintojų neapsižiūrėjimo Lietuvą su Švedija jungsiančio kabelio trasa gerokai apkarpys Klaipėdos uosto išorinio reido akvatoriją, kurioje laivai paprastai laukia leidimo įplaukti pro uosto vartus nepalankiomis oro sąlygomis arba tuomet, kai jiems reikalingos krantinės tebėra užimtos.
„Nordbalt“ turėtų pradėti funkcionuoti 2015-ųjų pabaigoje – tuo pat metu kaip ir pirmoji „LitPol Link“ 500 MW galios perdavimo linija. Pastarosios trasa nuo Miklusėnų skirstyklos prie Alytaus iki Elko miesto skirstyklos Lenkijoje šią žiemą bus pradėta ruošti 400 kV įtampos orinės linijos (pirmosios tokios Lietuvoje) tiesimui – kertami medžiai ir krūmai, žymimos būsimųjų atramų vietos. Jei ne abipus Lietuvos ir Lenkijos sienos išsidėstę landšaftiniai draustiniai ir kiti saugotini objektai, „LitPol Link“ trasa Lietuvos teritorijoje galėtų būti maždaug dvigubai trumpesnė nei šiuo metu numatytoji. Tačiau jai tenka aplenkti Metelių regioninį parką, Dusios, Metelių ežerus, dar Simną supančius ežeriukus, todėl atstumas nuo Alytaus iki Lenkijos sienos pailgėja iki 51 km. Parenkant trasos maršrutą atsižvelgiama ir į jai tiesti reikalingų privačios žemės servitutų skaičių. Vien Lietuvos teritorijoje „Litgrid“ turėjo derėtis daugiau nei su keturiais šimtais žemės savininkų.
Lenkijos pusėje dar 112 km besidrieksianti „LitPol Link“ trasa eis per Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijas. Lietuvos pusėje bus pastatyta apie 150 elektros stulpų, Lenkijos žemėje – dvigubai daugiau. Linijos statybos darbai bus pradėti pavasarį. Vidutinis atstumas tarp atramų numatomas 320 m, pačių atramų aukštis – apie 50 m. Tiesa, Lenkijos pusės miškuose atramų aukštis pasieks ir 70–90 m, mat tenykštė teritorija, kurią kerta „LitPol Link“ trasa, yra kalvotesnė.
Nėra abejonių, kad pradėjusios veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys leis išvengti tokių kritinių situacijų šalies elektros rinkoje, kokias nepriklausomi energijos tiekėjai išgyveno 2013-aisiais. Kovo mėnesį trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių pasirašytas susitarimas dėl elektros srautų valdymo apribojo elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos galimybes, o nepakankamas pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos elektros perdavimo sistemų neleido susidariusio stygiaus padengti iš Estijos importuojama elektra, todėl „NordPool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje neišvengta ryškių kainos šuolių. Dėl to keli ilgalaikėmis sutartimis savo veiklą grindę nepriklausomi elektros energijos tiekėjai patyrė rimtų nuostolių ir įsiskolino perdavimo tinklo operatoriui „Litgrid“, o tai savo ruožtu gresia licencijos praradimu. Vienam iš nepriklausomų tiekėjų – „Sky Energy Group“ VKEKK sprendimu licencija jau sustabdyta.