"Veido" archyvas

Metalų perdirbimo verslo variklį įmonėje “EMP Recycling” 11 metų sukančiam Almontui Kybartui nenuskęsti per krizę padėjo diversifikuota veikla: stringant lietuviškos buitinės technikos perdirbimui, išaugo antrinių žaliavų eksportas į Europą ir Aziją.

Almonto Kybarto valdos Galinės kaime netoli Vilniaus iš pirmo žvilgsnio primena sąvartyną, bet geriau įsižiūrėjęs čia pamatai labai aiškią tvarką: buitinės elektroninės atliekos surūšiuotos pagal gabaritus ir antrines medžiagas, kurios bus gautos jas susmulkinus; stirtos šaldytuvų riogso ne šiaip sau, o laukia savo eilės patekti į moderniausią Baltijos šalyse pasenusių šaldytuvų perdirbimo konvejerį, iš kurio jau byra tik tai, ką galima eksportuoti – metalo laužas, freonas.

Būtent šaldytuvų perdirbimo linija šiuo metu yra ir pagrindinis “EMP Recycling” pasididžiavimas, ir didžiausias galvos skausmas: milijonus kainavę įrenginiai galėtų būti kelis kartus labiau apkrauti, tačiau Lietuvoje stringant europinei elektroninės technikos perdirbimo sistemai, į malūno nasrus patenka kur kas mažiau šaldytuvų, nei skaičiuota planuojant šios investicijos atsiperkamumą.

A.Kybartas pasakoja, kad prieš kelerius metus, verslui jau visiškai įsivažiavus, jis pats buvo pasitraukęs iš kasdienio aktyvaus vadovavimo, tada daugiau jėgų skyrė antrinės įmonės Kazachstane reikalams. “Tačiau atėjus krizei vėl grįžau į gamyklą. Teko kasdien sukti galvą, kaip išgelbėti verslą, palaikyti darbuotojų dvasią”, – energingai aiškina po cechus vedžiojantis vadovas.

Praėjusių, sunkiausių įmonės gyvavimo istorijoje, metų pabaigos šventėje darbuotojai jam skyrė Metų švyturio nominaciją – už frazę “Pavasarį bus geriau”. Įmonės vadovas tiki, kad pavasaris į “EMP Recycling” jau atėjo: metalų supirkimo kainos beveik grįžo į prieškrizinį lygį, vėl didėja apyvarta.

Pamatai – iš telekomo

“EMP Recycling” istorija prasidėjo dar 1999 m., nuo buvusios fermos pastatuose įkurto metalų, laidų ir kabelių rūšiavimo cecho – buvo ardoma senoji “Lietuvos telekomo” sistema, o A.Kybarto drauge su partneriais įkurta įmonė buvo viena iš šių darbų konkurso laimėtojų. Pirmajame ceche dirbo keliolika darbininkų, rankomis rūšiavusių telekomo liekanas.

Vėliau, nusižiūrėjus idėją tarptautinėse parodose, buvo pastatytas naujas kabelių perdirbimo įrenginys, gravitacijos principu atskiriantis varį nuo plastiko. Pašnekvo teigimu, 2000 m., kai buvo padaryta ši per 150 tūkst. Lt investicija, tai buvusi naujiena Lietuvoje – tuo metu visi paprasčiausiai degindavo laidus miškuose ir pardavinėdavo liekantį varį.

Po kelerių metų startavo automobilių katalizatorių perdirbimo padalinys ir prie jo įrengta cheminė laboratorija – joje nustatoma sumaltų katalizatorių metalo laužo sudėtis ir tikslus brangiųjų metalų platinos, paladžio ir rodžio kiekis jame. Tai sudėtingiausia “EMP Recycling” verslo dalis – šių metalų kainos nustatomos biržoje, todėl čia neišvengiami sudėtingi finansiniai sandoriai. “Smagu, kad šis segmentas vėl atsigauna, planuojame šiemet perdirbti maždaug 10 tonų katalizatorių”, – sako A.Kybartas. Pernai tebuvo permalta apie dvi tonas šio laužo, o prieš krizę jo būdavo ir 20 tonų.

Dar vienas žingsnis – investicija į smulkiosios buitinės technikos, kompiuterių, elektroninių plokščių malūną, paleistą 2003 m. “Žiūrėjome, kur perspektyvu plėstis, – telekomo išmontavimas jau ėjo į pabaigą, matėme, kad vien su kabeliais toli nenuvažiuosi”, – prisimena generalinis direktorius.

Dabar įmonėje įrengtas ir gamybos cechas – jame montuojami kai kurie metalo perdirbimo cechų konvejeriai, metalo malimo malūnų grandinės, pastatų konstrukcijos, tekinamos detalės. “Perdirbimo procese atlieka daug medžiagų – nutarėme panaudoti ir jas”, – šio cecho gimimo priežastį paaiškina ponas Almontas.

Šaldytuvų malykla

Naujausia ir didžiausia, 10 mln. Lt atsiėjusi “EMP Recycling” investicija – šaldytuvų perdirbimo gamykla, veikti pradėjusi 2007 m. Šiai investicijai ryžtasi apskaičiavus, kad ji turėtų atsipirkti per penkerius metus. Lietuvoje nuo 2006 m. įsigaliojo ES direktyva dėl elektroninių atliekų tvarkymo, pagal kurią Lietuvoje kasmet turi būti tinkamai perdirbama 4 kg butinės technikos vienam žmogui. Tačiau praėjusiais metais šis rodiklis tesiekė 2 kg (2008 m. jau buvo pakilęs iki 3,2 kg).

“ES inertiška, bet principinga organizacija. Manau, kad Lietuva dėl šios direktyvos nesilaikymo neišvengs didelių baudų, kokias jau moka Graikija, Ispanija”, – prognozuoja “EMP Recycling” vadovas.

Pasak jo, sistema blogai veikia pirmiausia dėl to, kad išsisukinėti mėgina keli stambiausi buitinę techniką importuojantys ir parduodantys Lietuvos prekybos tinklai. Jie įpareigoti atliekų perdirbėjams per metus sumokėti už 44 proc. buities prietaisų perdirbimą, skaičiuojant nuo jų pardavimo kiekio, tačiau kol kas šios taisyklės nesilaiko. Perdirbėjai negauna pinigų, todėl neturi galimybių surinkti visos pasenusios technikos – daugelio prietaisų perdirbimas yra nuostolingas, tad visa ši sistema Europoje laikosi iš buitinės technikos pardavėjų mokesčių.

Norėdama pagyvinti stambiagabaričių atliekų tvarkymą, “EMP Recycling” dabar jau nemokamai iš gyventojų namų surenka pasenusią buitinę techniką.

“Tačiau išgyvenome tikrai ne Lietuvos dėka. Jau buvo susiklosčiusi situacija, artima bankrotui, bet pavyko su bankais susitarti dėl paskolų restruktūrizavimo, vėliau pradėjo atsigauti eksporto rinkos, nuo dugno pakilo metalų supirkimo kainos”, – džiaugiasi įmonės vadovas.

Antrines žaliavas šie metalo perdirbėjai dabar parduoda Europoje, taip pat Kinijoje, Indijoje, Pakistane ir Brazilijoje.