Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pasitikėjimo telefonu gaunant vis mažiau pranešimų apie atlyginimų mokėjimą vokeliuose ir įvertinus nelegalaus darbo rinkos padėtį, mokesčių inspektoriai sukūrė naują jų mokėtojų gaudymo metodą, kuris juos, tikėtina, turėtų nuvesti tiesiai prie neapskaitytų pajamų šaltinio.

Pasak VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, iš gyventojų gaunant mažiau informacijos apie šešėlį, imtasi aiškintis ne atlyginimų mokėjimo vokeliuose atvejus, bet mokesčių nemokėjimo priežastis. “Procesas sudėtingas, bet yra pakankamai požymių, kurie išduoda, kad įmonėje netvarkingai elgiamasi su pinigų srautais. Pagrindiniai kriterijai – veiklos pelningumas, pridėtinei vertei kurti patiriamų sąnaudų ir išlaidų santykis, jo nukrypimas nuo vidurkio, taip pat darbo užmokesčio vidurkių lyginimas skirtingais pjūviais: pagal veiklos šakas, darbuotojų kvalifikaciją, regionus ir pan. Pagal nustatytus mokesčių nemokėjimo rizikos kriterijus VMI išanalizavo visus mokesčių mokėtojus ir sudarė tikrintinų subjektų sąrašą”, – pasakojo A.Klerauskas.

Apskričių mokesčių inspektoriai jau pradėjo darbus pagal tris metodus. Jeigu įmonė patenka į mažiau rizikingų subjektų sąrašą, jos vadovui siunčiamas tik laiškas, kuriame išdėstomi įtarimą keliantys nukrypimai nuo ekonominių rodiklių ir paprašoma juos argumentuoti. Labiau rizikingesnių įmonių vadovai kviečiami ant kilimėlio.

Tvirtinama, kad Kaune pasikalbėjus su dešimties įtariamų įmonių vadovais aštuoni iš jų pranešė didinantys darbo užmokestį.

Į rizikingiausiųjų grupę patenkančios įmonės sulauks netikėtų operatyvinių VMI patikrinimų be jokio išankstinio pranešimo. Pagal VMI sudarytą rizikingumo sąrašą pirmose gretose rikiuojasi paslaugų, statybų ir mažmeninės prekybos įmonės. Mažiausiai rizikingas finansų ir draudimo sektorius, kuriame galimybė gauti neapskaitytų pajamų yra minimali arba visai neįmanoma, pavyzdžiui, bankuose.