Rio de Žaneiro olimpiada
Inga NECELIENĖ
O nemiegoti teks, nes dėl šešių valandų laiko skirtumo daug olimpinių kovų vyks naktį ir paryčiais. Visuotinė dviejų savaičių nemiga – ne vienintelis sirgaliams gresiantis olimpinės ligos simptomas. Tik daug svarbiau, kad jokių prastų braziliškų simptomų nepajustų nė vienas iš 67 mūsų šalies olimpiečių. Kaip pasikeitė mūsų olimpinė rinktinė ir ko iš jos galime tikėtis?
Visą savaitę nuo pat atidarymo liepos 24-ąją į olimpinį Rio de Žaneiro kaimelį ėmusių plūsti sportininkų įkurtuvės ir pirmoji pažintis su žaidynių šeimininke Brazilija, naujutėlaitėmis ar atnaujintomis olimpinėmis bazėmis ir būsimomis gyvenimo bei treniruočių sąlygomis baigėsi. Per naktį išsisklaidžius žaidynių atidarymo saliutams jau nuo rytdienos Rio de Žaneiras pradės alsuoti karštomis olimpinėmis kovomis.
Ką žada šios brazilišką prieskonį turinčios žaidynės? Prieš jas kilę didžiausi iki šiol skandalai, gausiai diskvalifikuotos valstybių atskirų sporto šakų rinktinės ir kai kurių tarptautinių sporto šakų federacijų rodomas didžiulis nepakantumas nešvariems sportininkams verčia manyti, kad Rio de Žaneire dopingo kontrolieriai dirbs ypač uoliai. Prakalbta apie 5,5 tūkst. mėginių, o tai reiškia, kad žadama patikrinti praktiškai kas antrą olimpiados dalyvį. Vadinasi, ir ši olimpiada grasinasi būti viena švariausių.
Prakalbta apie 5,5 tūkst. mėginių, o tai reiškia, kad žadama patikrinti praktiškai kas antrą olimpiados dalyvį
„Džiaugiuosi, kad dopingo kontrolieriai dažnai tikrina mūsų irkluotojus, nes ne iš vieno girdime, esą, ką jie ten valgo, kad tokie geri rezultatai“, – atskriejus žiniai, kad olimpiniame kaimelyje dopingo tikrintojų vizito sulaukė dvi mūsų irkluotojos, viena jų – jau ketvirtą kartą šį mėnesį, pusiau juokais, pusiau rimtai sako Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinė sekretorė Inga Daukantienė.
Pasklaidžius mūsų olimpinės rinktinės sąrašą į akis krinta keli dalykai: nebeliko ne vienus metus į žaidynes „garantuotų“ medalių laimėti vykusių lengvaatlečių, o jiems lygiavertės pamainos neužaugo, stipriai pagausėjo su vandeniu susijusių sporto šakų olimpiečių, po pertraukos ant olimpinės pakylos vėl grįžo sunkiaatletis, išnyko badmintono, dziudo imtynininkų vyrų rinktinė, bet pirmąkart turime savo šalies atstovę moterų dziudo varžybose. Rio mūsų olimpinėje rinktinėje debiutuoja dar viena nauja sporto šaka – tenisas. Prie pirmųjų kartų paminėtina ir šiąnakt 2 val. Lietuvos laiku vėliavnešės amplua debiutuosianti moteris – nešti trispalvę per vasaros žaidynių atidarymo ceremoniją patikėta Pekino olimpinei vicečempionei Gintarei Volungevičiūtei-Scheidt.
Be mohikanų
Šį olimpinį ciklą vykusi mūsų sportininkų kartų kaita stipriau palietė kelias sporto šakas. Viena jų – lengvosios atletikos rinktinė, kurioje nebematysime penkerių olimpinių žaidynių dalyvio Virgilijaus Aleknos ar keturiskart olimpiečių vardą pelniusių dailiosios lyties atstovių – septynkovininkės Austros Skujytės, ėjikės Kristinos Saltanovič.
Prie turtinga olimpine praeitimi galinčių pasigirti mohikanų, kurių Rio, kaip sportininkų, nebebus, paminėtina kitu amplua – Lietuvos olimpinės delegacijos vadovės – žaidynėse dalyvausianti penkių olimpiadų dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, į ketverias žaidynes kaip baidarininkas, o į Braziliją kaip Lietuvos olimpinės misijos vadovo pavaduotojas išvykęs Egidijus Balčiūnas.
Olimpiniame „Engenhao“ stadione šįkart varžysis mažesnė nei įprastai, bet tradiciškai gausiausia lengvaatlečių rinktinė – atsijauninusi ir gausiai pasipildžiusi ištvermės sporto šakų atstovais (iš 16 lengvaatlečių 12 dalyvauja vadinamosiose ištvermės sporto rungtyse: Rio varžysis penki 20 km ėjikai, du 50 km sportinio ėjimo atstovai ir penki maratonininkai – trys moterys ir du vyrai, nors olimpinį normatyvą įvykdžiusių moterų buvo dar daugiau, bet dėl taikomų kvotų šaliai maksimaliai gali dalyvauti po tris kiekvienos lyties maratono bėgikus). Iš vadinamųjų techninių lengvosios atletikos rungčių bus vos trys mūsų sportininkai: du disko metikai ir šuolininkė į aukštį.
Iš vadinamųjų techninių lengvosios atletikos rungčių bus vos trys mūsų sportininkai: du disko metikai ir šuolininkė į aukštį.
Šių metų Europos lengvosios atletikos čempionate, sulig kuriuo liepos 10-ąją baigėsi ir olimpinių bilietų dalybos, niekam iš mūsiškių į benuvažiuojantį traukinį Rio link įsėsti nepavyko. Kas užkirto kelią į Rio de Žaneirą išvežti daugiau lengvaatlečių, juolab diskvalifikavus visą Rusijos rinktinę vietų pasivaržyti olimpiniame stadione atsirado šiek tiek daugiau? Objektyviai žiūrint – išties aukšti olimpiniai normatyvai, ypač techninių rungčių (kai kurie jų, pavyzdžiui, vyrų disko metimo, netgi buvo sumažinti, nes per mažai sportininkų sugebėjo jį įvykdyti).
Šlapių medalių viltys
Į Rio de Žaneirą išvyko daugiau nei įprastai su vandeniu susijusių sporto šakų mūsų šalies atstovų. Galima pajuokauti, kad lyg susitarę pajuto Atlanto vandenyno trauką, bet logiškas paaiškinimas būtų toks: tarpusavio konkurencinėse kovose subrendo ne vieną olimpinį ciklą kryptingai dirbę irkluotojai – tiek akademinio irklavimo atstovai, tiek baidarininkai ir kanojininkai, o apie plaukimo renesansą Lietuvoje po 2012-ųjų olimpiados atradimo Rūtos Meilutytės kalbama ištisus ketverius metus.
Taigi faktas toks: iš Rio rungtyniausiančių 55 individualių sporto šakų atstovų daugiau nei pusė, 28 olimpiečiai, galynėsis ne tik su savimi, varžovais, bet ir su vandeniu. Plaukikai ar penkiakovininkai patys jame mirks, o irkluotojai, baidarininkai, kanojininkai – irklus mirkys.
Plaukikai ar penkiakovininkai patys jame mirks, o irkluotojai, baidarininkai, kanojininkai – irklus mirkys.
Palyginti su visomis ankstesnėmis žaidynėmis, didžiausią pažangą padarė irkluotojai, pagal olimpinių kelialapių kiekį tarp sporto šakų rinktinių iš mūsų olimpiečių iššovę į antrą vietą – Rio matysime 11 irkluotojų (su vienu keturvietės atsarginiu). 2012 m. žaidynėse dalyvavo keturi: vaikinų dvivietė ir du pavienininkai – Donata Vištartaitė bei Mindaugas Griškonis.
Palyginti su visomis ankstesnėmis žaidynėmis, didžiausią pažangą padarė irkluotojai
„Komanda rimtai, ryžtingai nusiteikusi, belieka tikėtis, kad oro sąlygos bus palankios. Labai norėtume, kad olimpiada vyktų Europoje, nebūtų šoninių vėjų, katerinių bangų, prie ko mes nesame pripratę, o šoninis vėjas niekam nėra palankus“, – perspėja I.Daukantienė.
Pašnekovė paaiškina, kuo ypatingas ir sudėtingas Rio de Žaneiro olimpinis irklavimo kanalas: per visą distanciją, ištisus du kilometrus, kiek tenka įveikti irkluotojams, kardinaliai keičiasi oro sąlygos. Prie jų adaptuotis ir pakeisti irklavimo techniką įmanoma, bet reikia reaguoti labai staigiai, be to, jeigu irkluojama ne vienvietė, būtina, kad valties partneriai vienas kitą suprastų ir pagautų.
„Tai startavimą daro sudėtingesnį. Reikia galvoti, o adrenalinas veikia kitaip, todėl kartais ne visada supranti, ką privalai daryti“, – sako I.Daukantienė.
Kokių netikėtų potyrių ir pamokų gali pateikti neprognozuojamas vėjas ir bangos, irkluotojai patyrė šių metų Europos čempionate Vokietijoje, Brandenburge, kuriame nugalėjo greičiau gudriausi nei stipriausi.
Po lengvaatlečių, krepšininkų ir akademinio irklavimo atstovų tarp gausiausių mūsų rinktinių toliau rikiuojasi plaukikai ir baidarių bei kanojų irkluotojai (Rio matysime po šešis sportininkus, Londone šių sporto šakų atstovų atitinkamai buvo 4 ir 2). Plaukimo lyderiai aiškūs – į 100 m krūtine rungties kovą stosianti R.Meilutytė ir Giedrius Titenis, dalyvausiantis trijų rungčių varžybose: 100 ir 200 m nugara bei 4×100 m kombinuotos estafetės. Bet nereikėtų nurašyti ir Danio Rapšio. Kokie didžiausi sunkumai jų laukia Brazilijoje? Dažniausiai startuoti teks tada, kai Lietuvoje įprastomis aplinkybėmis jau miegotų, t. y. mūsų laiku naktį arba paryčiais. O Rūtai, tikėkimės, nepakiš kojos jau apie pusmetį netiesiogiai ir ją įtraukiantis rusės Julijos Jefimovos skandalas bei iš anksto kabinamas aukščiausios prabos medalis.
Po lengvaatlečių, krepšininkų ir akademinio irklavimo atstovų tarp gausiausių mūsų rinktinių toliau rikiuojasi plaukikai ir baidarių bei kanojų irkluotojai
Dar gerokai prieš olimpiadą, ypač po pernykščio triumfo Europos žaidynėse, ypač garsiai suskambo kanojininko Henriko Žustauto pavardė. „Ar jaunystė įveiks patirtį ir prieš tikrąsias olimpines žaidynes?“ – klausė portalų ir žurnalų antraštės. Įveikė. Patyręs Londono žaidynių vicečempionas Jevgenijus Šuklinas liko namie, o H.Žustautas, įrodęs, kad yra stipriausias savo kieme, dabar skrodžia olimpinio Rio kanalo vandenį.
Įgula keitėsi, aukščiausi tikslai liko
Visu šimtu procentų atrankos etapą įvykdžiusių akademinio irklavimo atstovų priešolimpinę rimtį sudrumstė vyrų dvivietės nario Rolando Maščinsko trauma, privertusi trenerius imtis drąsių sprendimų ir rizikuoti. Tad iki žaidynių likus maždaug mėnesiui vyrų valtyse įvyko esminis persistumdymas: lietuviams talkinantis italų treneris Giovanni Postiglione pasiūlė išeitį – neprarasti iškovotos vietos dviviečių valčių varžybose ir į porą Rolando partneriui Sauliui Ritteriui pasodinti vienvietininką Mindaugą Griškonį.
Dažniausiai startuoti teks tada, kai Lietuvoje įprastomis aplinkybėmis jau miegotų, t. y. mūsų laiku naktį arba paryčiais
„Vienas iš mūsų šūkių – būti lankstiems ir nebijoti pokyčių. Kaip greitai šiems sportininkams pavyks vienam prie kito adaptuotis, tai bus vienas iš jų meistriškumo įrodymų. Bet irkluotojai vieni kitus vadina ir draugais, ir kareiviais, jeigu prašome kitaip, nei ruošėsi, startuoti ir padėti kolegai, o galbūt net Lietuvai uždirbti medalį, irkluotojai neprieštarauja. Gal tik bus nepatenkinti vidiniai Mindaugo lūkesčiai – ruošėsi vienaip, o teko staigiai persiorientuoti ir startuoti kitaip“, – apie pokyčius, kuriuos lėmė grynai matematiniai skaičiavimai, prasitaria I.Daukantienė.
O skaičiavimai buvo tokie: bet ką pridėjus prie S.Ritterio, kažin ar buvo didelė tikimybė būti finale ir pelnyti medalį, o M.Griškonis šiuo atveju iš hipotetinio vieno medalio perėjo į kitą. „Aišku, apie medalius kalbėti dar labai anksti, pirmiausia reikia pasiekti finalą. Apie tai nekalbame, bet garsiai apie medalius svajojame“, – prisipažįsta LIF gen. sekretorė.
Įgulai pasikeitus, jai keliami tikslai išliko tie patys – pirmasis šešetukas. Kas gali sugriauti viltis iškovoti svajojamą medalį? Patirtis rodo, kad pastaruoju metu irkluotojų pajėgumas itin supanašėjo. Nors tai ne sprintas, irkluojama ne 200 metrų, o 2 kilometrus, pirmosios valtys geba „sukristi“ į vieną sekundę ir medalininkus skiria „komos“ – sekundės dalys, akimirksniai. Kai laimėtojus išaiškinti geba tik kamera, fiksuojanti tūkstančio kadrų per sekundę vaizdą, daug lemia fortūna. Šitoje vietoje apskaičiuoti neįmanoma – čia jau sėkmės dalykas, ar finišo metu būsi irklus sumerkęs į vandenį ir stabtelėsi, ar skriesi per finišo liniją.
Šitoje vietoje apskaičiuoti neįmanoma – čia jau sėkmės dalykas, ar finišo metu būsi irklus sumerkęs į vandenį ir stabtelėsi
„Norėtųsi, kad būtų ryški pergalė arba verčiau jau ryškus pralaimėjimas, nes jei medaliui iškovoti pritrūksta akimirksnio, tokie pralaimėjimai būna labai apmaudūs, jie sportininkus žudo“, – sako buvusi irkluotoja I.Daukantienė.
Irklavimo kanaluose, aikštelėse ir aikštynuose vienų patirtas kartus apmaudas virsta kitų džiaugsmu. Traumuotą kolegą pakeitusio M.Griškonio vietą vienviečių valčių varžybose užėmė šių metų Europos jaunių čempionas 18-metis Armandas Kelmelis, vienintelis iš Lietuvos irkluotojų, jau anksčiau išbandžiusių olimpinę trasą. Pačiu jauniausiu visos Lietuvos olimpinės rinktinės nariu tapusiam Armandui tiesiog pasisekė, Rio neįkainojama patirtis garantuota, o tikėtis, kad jaunis patektų į olimpiados dvyliktuką, I.Daukantienės tikinimu, nerealu, bet nutinka visaip – kartais gerai pasirodyti padeda ir debiutanto sėkmė.
Debiutantų sėkmės prireiks ir šių metų Europos vicečempionei vaikinų keturvietei, ir vienvietininkei Linai Šaltytei. Vienai merginų dvivietės narei Mildai Valčiukaitei tai irgi bus pirmasis olimpinis startas. Paklausta, ko palinkėtų prieš olimpinį debiutą Mildai, Donata sakė: „Olimpinio šaltumo. Olimpinis startas labai svarbus, bet kartais jaudulys tampa nebevaldomas ir daug kam pakiša koją. Milda prie karštųjų, aš ramesnė. Kai karšta ir pati to paprašo, kartais ir vandeniu Mildą pagesinu, bet šiaip kiek įstengiu, kiek pačiai ramybės pakanka – stengiuosi bent dalį jos perduoti ir porininkei.“
A.Gudžius – dar ne V.Alekna
„Stebuklų nereikia, pakaks reikiamoje vietoje tinkamu laiku parodyti geriausią rezultatą – ir mes tuo būsime patenkinti“, – sako olimpinės lengvaatlečių rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas, paklaustas apie olimpines viltis.
Į lengvaatlečių pagrindą sudarančių ištvermingų merginų rankas perėjusi mūsų šalies šios sporto šakos rinktinė, K.Jezepčiko tikinimu, į Rio vyksta kovingai nusiteikusi – juk važiuojama atsiskaityti už ketverių metų darbą ir parodyti tai, ką sugebi geriausiai. Prieš ketverius metus Londone lengvaatlečiai pirmąkart nuo 2000-ųjų liko be apdovanojimų, o šiemet bene pirmąkart jokiuose oficialiuose planuose jiems medaliai juodu ant balto neįrašyti.
Kaip tiksliai suplanuosi, jei pirmą vietą nuo dvyliktos skiria šimtosios sekundės dalys arba keli centimetrai
Pašnekovo tikinimu, tai sportininkams turėtų suteikti vidinės ramybės, kita vertus, per nepriklausomybės metus išsigrynino vietų prognozavimas, anksčiau už planuojamas aukštesnes vietas būdavo skiriamas didesnis finansavimas, bet dabar iš lubų nieko į planus nerašoma. Ir kaip tiksliai suplanuosi, jei pirmą vietą nuo dvyliktos skiria šimtosios sekundės dalys arba keli centimetrai.
„Turime keletą stiprių jaunių, džiaugiamės, kad pajėgaus jaunimo auga. Kaip rodo iš pradžių gerai jaunimo varžybose pasirodydavusių Andriaus Gudžiaus ar Airinės Palšytės pavyzdžiai, jie šiandien užima išeinančių veteranų vietą ir patys tampa rinktinės lyderiais. Vyksta neišvengiama kartų kaita, ypač daug lyderių turime tarp ištvermės sporto šakų atstovų“, – natūralių kaitos procesų nedramatizuoja K.Jezepčikas.
Palyginti su Londono žaidynėmis, Rio nebebus ieties metikų, šuolininkų į tolį, sprinterių, barjerinio bėgimo atstovų, daugiakovininkų. Porai jaunųjų ieties metikų kelionei į Rio pritrūko keliasdešimties centimetrų, sprinterius likti namie privertė didžiąją olimpinio sezono dalį kamavusios traumos.
Kaip žinoma, nebus Rio ir rusų. Ar dėl to kova labai palengvės? „Eliminuota galinga rinktinė – ne visose lengvosios atletikos rungtyse, kurių iš viso yra 47, bet kai kuriose jų rusai išties jau daugybę metų yra stiprūs lyderiai, medalių lentelėje visąlaik užimdavę aukštas vietas. Tik, matyt, šios aukštos vietos nebūdavo labai švarios“, – svarsto treneris.
Kaip žinoma, nebus Rio ir rusų. Ar dėl to kova labai palengvės?
Kita vertus, lengvosios atletikos aikštynuose pasaulinė konkurencija didžiulė. Ten, kur rusai nebūdavo lyderiai, jų nedalyvavimo konkurentai visiškai nepajus, o kai kuriose rungtyse yra galimybių kitų šalių sportininkams pakilti per vieną kitą laiptelį. „Be Rusijos lengvaatlečių jau vyko uždarų patalpų pasaulio, šių metų Europos lengvosios atletikos čempionatas – niekas apie tai per daug nekalba, kovoja, siekia savo rezultatų – ir tiek“, – patikina K.Jezepčikas.
Įveikusieji atrankos mėsmalę
Šį olimpinį ciklą ypač pasunkėjo kai kurių sporto šakų atstovų atranka. Vieni tokių – dvikovininkai: boksininkai, imtynininkai, dziudo kovotojai. Tituluotieji boksininkai Eimantas Stanionis ir Evaldas Petrauskas bilietą į Rio užsitikrino tik šio balandžio viduryje po nebe pirmojo atrankos turnyro, to paties mėnesio pabaigoje irgi ne iš pirmo karto į žaidynes pavyko patekti vieninteliam imtynininkui Edgarui Venckaičiui. Tam, kad patektų tarp vos 27 stipriausių keirino ir sprinto rungties dalyvių, vienintelei į žaidynes sugebėjusiai prasimušti trekininkei Simonai Krupeckaitei teko sukti tūkstančius dviračių treko ratų. Atranka tokia paini, kad reikia stipriai pakovoti vien dėl patekimo į varžybas, kuriose jau galima bandyti rinkti taškus ir kaupti olimpinę sąskaitą.
Mėgstama kartoti: sunku per treniruotes, lengva per varžybas
Mėgstama kartoti: sunku per treniruotes, lengva per varžybas. Bet kai kurie nustatyti olimpiniai normatyvai praktiškai jau garantuoja medalį. Treneriai, sportininkai ir sporto medikai pripažįsta: į žaidynes patekti darosi sudėtingiau, nei vėliau jose dalyvauti. Kita vertus, pačių geriausių negali būti daug. Tarp 10,5 tūkst. į viso pasaulio olimpiečių būrį patenkančių sportininkų – 67 iš Lietuvos. Ir jie verti mūsų palaikymo. Netgi aukojant miegą. Rio sporto karnavalas prasideda jau šiąnakt. Ar pasirengę nemiegoti?