Knygynų vitrinose nuolat eksponuojami perkamiausių knygų dešimtukai. Kiek dėmesio verta juose atsidurianti literatūra?

Gausi knygų pasiūla verčia suglumti ne tik paprastą skaitytoją, bet ir žinovą. Pastaruoju metu į lietuvių kalbą išversta žinomų ir visai nežinomų, rimtų ir ne visai rimtų užsienio autorių kūrinių, kurie perkamiausiųjų dešimtukuose neretai užima pirmąsias pozicijas.

Globalizacijos procesai pastebimi ir literatūroje. Vienas iš tokių procesų – “bestselerizmas”. Ne paslaptis, kad knygynų eksponuojami dešimtukai – rinkodaros priemonė ir, pasak literatūros kritikės Neringos Mikalauskienės, galėtų būti pervardinti į pirktiniausių knygų dešimtukus. Leidyklos veikia knygynus, nes kai kurie knygynų tinklai joms priklauso.

Knygynai veikia skaitytojus. Autoriai, kurie nori būti populiarūs, rašo atsižvelgdami į skaitytojų poreikius, į bendras tendencijas.

Žvelgdami į “Vagos” ir “Pegaso” knygynų tinklų praėjusių metų perkamiausių knygų sąrašus matome, kad tarp grožinės literatūros leidinių vyrauja pramoginė lektūra, o iš negrožinės – kelionių publicistika, kulinarijos, ezoterikos ir sėkmingo gyvenimo vadovėliai. Tarp jų įsiterpia vos vienas kitas rimtosios literatūros leidinys, o užsieniečių populiariausių knygų autorių plejadą paįvairina keletas lietuvių.

Knyga – kaip pramoga

Perkamiausiųjų sąrašuose vyraujanti populiarioji literatūra rodo tam tikrą pirkėjo nuostatą knygos atžvilgiu. “Vagos” pardavimų ir rinkodaros vadovės Astos Mikelionytės tvirtinimu, šiuolaikinis skaitytojas knygą traktuoja kaip vieną iš laisvalaikio pramogų: “Palyginti su kelionėmis, savaitgaliais SPA centruose ir panašiai, knyga – tiesiog pigesnė pramoga.”

Taigi pramoginė literatūra vertinga tiek, kiek padeda “užmušti” laisvalaikį. Knygų dešimtukų pirmąsias pozicijas užkariavę detektyvai, trileriai (pavyzdžiui, Williamo Paulo Youngo, Dano Browno, Stephenie Meyer kūriniai) traukia intriguojančiu siužetu, pasak N.Mikalauskienės, “leidžiančiu skaitytojui šiek tiek pamankštinti smegenis ir pasitikrinti loginį mąstymą”. Bet antrą ar trečią kartą tos knygos niekas neims skaityti, nes joje svarbiausia – intriga. Tai knygos, skirtos atsipalaidavimui, o ne refleksijai.

Perkamos – nebūtinai prastos

Bet ar galima tvirtinti, kad perkamiausios knygos yra prastos? Vidutinis intelektualiosios literatūros atstovas nebūtinai pranašesnis už meistrišką pramoginės literatūros kūrėją. Daug lemia rašytojo talentas: gebėjimas valdyti žodžio meną ir neklampinti skaitytojo įmantriose siužeto vingrybėse.

Grožinės literatūros dešimtukuose dominuoja užsienio autoriai. Jie moka sudėtingus dalykus perteikti suprantamai, aiškiai ir nenuobodžiai. Jų kuriami veikėjai primena realius tipažus, su kuriais galima susitapatinti, stilius nestokoja vaizdingumo, žaismės, patraukia subtiliu humoru. Tokios būtų Johno Irvingo, Jodi Picoult knygos. Jos nepretenduoja į intelektualiosios literatūros statusą (apie tai yra rašęs pats J.Irvingas), bet ir nėra prastos.

Kitas pramoginės literatūros fenomenas – Paolo Coelho, kurio bent keletas knygų puikuojasi 2010 m. dešimtuke. Žvelgiant literatūrologiniu požiūriu, P.Coelho kūryba nėra kuo nors išskirtinė, atvirkščiai – svyruoja tarp grožinės ir filosofinių patarimų literatūros. Tai greičiau ezoterika, įvilkta į grožinį apvalkalą. Įvairių religijų ir kultūrų sinkretizmas, žongliravimas patraukliomis sąvokomis (Šviesos Karys, Laimės Paslaptis ir kt.) patraukia masinį skaitytoją, trokštantį numalšinti dvasinį alkį, užpildyti egzistencinės tuštumos ir beprasmybės pojūtį.

Yra ir daugiau panašios krypties lektūros autorių – Rhonda Byrne, Robinas Sharma, Josephas Murphy. Jie sėkmingo gyvenimo vadovėliuose pateikia apibendrintus praktinius patarimus, neatsižvelgdami į individualią žmogaus patirtį.

Į lietuvius nespjauna

Dar lietuvių literatūros klasikas Antanas Žukauskas-Vienuolis 1937 m. viename savo laiške rašė: “Žmogaus gyvenime veikia du faktoriai – tai kulinarija ir filosofija; kaip viena maitinanti kūną, taip kita – sielą.” Dabar prie šių dviejų faktorių gali būti pridedamas ir trečiasis – kelionės.

Sprendžiant iš dešimtukų, tiksliausiai skaitytojų poreikius atliepia trys lietuvių autoriai: Andrius Užkalnis, Beata Nicholson ir Algimantas Čekuolis. Jų knygos parašytos vaizdingu ir šmaikščiu stiliumi, skelbia įdomios informacijos (ypač A.Užkalnio tekstai), todėl skaitytojui kyla noras diskutuoti, išreikšti ir savo nuomonę.

Nemažai dėmesio sulaukė ir Kristinos Sabaliauskaitės kūrinys “Silva rerum”. Jis gali būti vertinamas kaip vienas sėkmingiausių lietuvių pramoginės istorinės literatūros romanų.

Įperša dizainas, recenzijos, kinas

Kita verta dėmesio dešimtukuose iškilusi knyga – filosofo Marko Aurelijaus “Sau pačiam”. Kaip teigia R.Nikitinaitė, dirbanti “Versmės” knygyne, jos atsidūrimą tarp perkamiausiųjų labiausiai bus lėmęs patrauklus dizainas (tiek apipavidalinimas, tiek formatas), atkreipiantis pirkėjo dėmesį. Panašiai nutiko ir su Senekos “Laiškais Lucilijui” – ši knyga “Versmėje” taip pat viena perkamiausių. Patrauklus viršelis tarsi siunčia skaitytojui informaciją, kad ir turinys turėtų būti įdomus.

Iš tiesų išsirinkti vertingą knygą galėtų padėti žiniasklaida. Deja, ne visuomet naujos knygos apžvelgiamos profesionalų. Dažniausiai tai – leidyklų atstovų parašyti reklaminio, o ne vertinamojo pobūdžio tekstai. Kita vertus, nepakankamai išvystyta pati populiariosios literatūros kritika. O knygų pirkėjai, kaip ir kiti vartotojai, linkę rinktis tai, apie ką būna girdėję iš kitų informacijos šaltinių – spaudos, televizijos, interneto. Mieliau perka žinomo autoriaus knygas ir gerokai ilgiau svarsto vartydami debiutanto kūrinį.

Dar vienas reikšmingas faktorius, skatinantis knygos perkamumą, A.Mikelionytės teigimu – kino ekranizacijos. Pavyzdžiui, amerikiečių žurnalistės Elizabeth Gilbert knyga “Valgyk, melskis, mylėk” lietuvių kalba pasirodė dar 2007 m., ir tuomet buvo priimta kaip nežinomos autorės knyga. Tačiau 2010 m. pasirodžius to paties pavadinimo filmui su Julia Roberts, suvaidinusia pagrindinį vaidmenį, skaitytojai knygą tarsi atrado iš naujo – nuo to laiko ji nesitraukia iš perkamiausių knygų trejeto.