Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, miego sutrikimų patiria net 40 proc. suaugusiųjų, tačiau tik kas dešimtas dėl to kreipiasi į gydytojus. “Lietuvoje padėtis panaši, bet analogiškų tyrimų kol kas nėra atlikta. Lietuvoje šiai problemai skiriamas akivaizdžiai per menkas dėmesys”, – įsitikinęs KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro gydytojas Audrius Alonderis.

Jo teigimu, dažniausiai lietuviai kreipiasi dėl nemigos ir kvėpavimo sutrikimų, pvz., knarkimo. O pastaruoju metu ėmė ryškėti ir kita grupė – darboholikai, kurie miego laiką aukoja darbui.

Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos gydytoja neurologė Raminta Masaitienė teigia, kad į miego problemas žmonės linkę žiūrėti pro pirštus. Taip rizikuojama susirgti rimtomis ligomis, pvz., lėtine nemiga, kuri gali pereiti į depresiją. “Miego sutrikimų patiriančiam žmogui tikimybė susirgti depresija padidėja keturis kartus”, – aiškina gydytoja. Jos teigimu, iš viso skaičiuojama apie 90 skirtingų miego sutrikimų.

Kaip pagrindinius miego sutrikimų padarinius gydytojai nurodo sumažėjusią koncentraciją, padidėjusį dirglumą, menką motyvaciją dirbti. Tyrimais įrodyta, kad miego sutrikimai atsiliepia vairuojant: 25 proc. eismo įvykių sukelia mieguisti asmenys, 20 proc. eismo įvykių, sukeltų užmigus prie vairo, baigiasi sunkiomis traumomis ar net mirtimi.
Visaverčiam suaugusio žmogaus miegui vidutiniškai reikia 6–8 valandų, paauglio – 9 valandų.