Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, valstybinę žemę miestuose valdys Nacionalinė žemės tarnyba, nusprendė Seimas.

Penktadienį parlamentarai pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Seimo priimtoms Žemės įstatymo pataisoms. Už valstybės vadovės siūlymą balsavo 80 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, 22 balsuodami susilaikė.

Tarp susilaikiusiųjų buvo premjeras Andrius Kubilius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Beje, jie balsavo, kad iš naujo būtų patvirtintas anksčiau Seimo priimtas įstatymo variantas.

Pagal penktadienį priimtus Žemės įstatymo pakeitimus, Nacionalinė žemės tarnyba bus visos valstybinės žemės valdytoja, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Savivaldybei valstybinė žemė patikėjimo teise galės būti perduodama Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka.

Seimas gegužės viduryje buvo nustatęs, kad nuo liepos panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės tarnyba rūpinsis valstybės žeme kaimo vietovėse, o savivaldybės – mieste. Nacionalinė žemės tarnybai pavesta visos žemės naudojimo valstybinė kontrolė.

Tačiau tai numačiusias Žemės įstatymo pataisas vetavo prezidentė. Jos nuomone, valstybinės žemės valdymo išskaidymas ne palengvintų, o apsunkintų ir pačių savivaldybių plėtros projektus, nes sprendimus dėl kaimo vietovių valstybinės žemės naudojimo priimtų Nacionalinė žemės tarnyba, o dėl miestų teritorijoje esančios valstybinės žemės – savivaldybės, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 60.

Šalies vadovė teigė, kad dabar galiojanti tvarka, kuri numato, jog teisė naudotis valstybės žeme būtų suteikiama Vyriausybės nutarimu, įvertinus kiekvieną konkretų savivaldybės prašymą konkrečiam projektui, yra pasiteisinusi ir gali toliau veikti, visos valstybei priklausančios žemės valstybinė kontrolė nestabdo ir nestabdys nei miestų plėtros, nei apskričių reformos.

Abejonių dėl valstybinės žemės miestuose naudojimo, jos valdymo teises perleidus savivaldybėms yra pareiškusi Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra.

Seimo priimtą įstatymo variantą palaikę politikai tvirtino, kad tokiu būdu pareiškiamas nepasitikėjimas savivaldybėmis.

Tuo metu prezidentės siūlymo rėmėjai teigė, kad ankstesnis dokumentas buvo lobistinis ir tarnaujantis tik siauriems interesams.

“Miestų merams norėta duoti saldainių”, – teigė konservatorius Saulius Pečeliūnas.