Lietuvos įvaizdžio formavimas vyksta gana chaotiškai, užsienio svečiams esame sunkiau pasiekiami nei kaimynai, turizmo infrastruktūra šalies regionuose vis dar skurdoka, tačiau, nepaisant šių trukdžių, užsienio turistų Lietuva kasmet sulaukia vis daugiau. Mūsų turizmo strategai viliasi, kad šiemet jų bus dar daugiau nei rekordiniais praėjusiais metais. Apie tai, kaip to bus siekiama, kaip bus gundomi į Lietuvą atvykti užsieniečiai, kalbamės su Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktore dr. Raimonda Balniene.

VEIDAS: Lietuvos turizmo sektorius vis stiprėja ir duoda vis daugiau pajamų. Bet įvairių šalių turistai tikriausiai stipriai skiriasi. Tad kokių turistų pritraukimu mūsų valstybė turėtų būti labiausiai suinteresuota?
R.B.: Manome, kad ypač svarbu intensyviai dirbti su Rusija: labai didelę perspektyvą turi Sankt Peterburgas, Maskva ir Kaliningrado sritis. Paminėsiu, jog porą pastarųjų metų ryškėja ir Ukrainos potencialas – turistų iš ten daugėjo apie 30 proc., neabejojame, kad ir toliau daugės. Taip pat vis aktyviau dirbame su kaimynine Lenkija, didelių galimybių matome ir šiek tiek tolėliau esančioje Vokietijoje, taip pat Skandinavijos šalyse.
Iš tiesų patys geriausi turistai yra iš Rusijos ir JAV, nes jie palieka daugiausiai pinigų. Pavyzdžiui, svečias iš Rusijos per kelionę pas mus palieka maždaug 450 dolerių.
Bet vien tuo apsiriboti nereikėtų. Kaip tik todėl iškėlėme idėją, kurią palaikė latviai ir estai, kad dėl tolimųjų rinkų mums nereikėtų konkuruoti, kaip tik geriau būtų vienytis. Taigi ir sukūrėme bendrą Baltijos šalių turizmo prekės ženklą “Three-in-one-Vacation”, taip bandydami sudominti JAV, Japonijos, Kinijos, Kanados turistus. Kitaip tariant, turistams iš šių tolimų šalių per vieną kelionę siūlysime aplankyti visas tris Baltijos šalis.
Iš tiesų idėjų ir iniciatyvų mes turime daug: tarkime, ten, kur galima nukeliauti greitai, tiesiogiai, pigiosiomis oro linijomis, išmintinga siūlyti miestų, kitaip dar vadinamą “city break” turizmą, tai yra aplankyti konkretų miestą, ir omenyje turiu ne vien Vilnių, Kauną ar Trakus, bet ir kitus Lietuvos regionus, tačiau tam reikia sukurti patogią infrastruktūrą, daugiau vidutinės klasės viešbučių.
VEIDAS: Kaip manote, kas labiausiai trukdo Lietuvos turizmo sektoriaus proveržiui?
R.B.: Svarbiausia išspręsti sezoniškumo problemą. SPA, sveikatinimo turizmas, o šalia dar ir medicininis turizmas leidžia tai įveikti. Druskininkai, Birštonas šią problemą išsprendė ir pastaraisiais metais pakankamai daug svečių sulaukia ištisus metus. Čia turizmui reikalinga infrastruktūra išplėtota, pramogų – išties nemažai. Deja, to nepasakysi apie pajūrį, kur daug žmonių būna tik vasarą. Neringoje apskritai sudėtinga padėtis, nes dėl saugomų teritorijų mažai ką tegalima pakeisti, na, o Palanga šiuo metu daug dirba stengdamasi išspręsti sezoniškumo problemą.
Beje, gal bus nemalonu išgirsti, bet nemažai užsieniečių nesusidaro įspūdžio, kad mes labai svetingi. Pagrindinė bėda susijusi su lietuvišku charakteriu: esame drovūs, tad kai užsienietis išsiskleidžia žemėlapį ir ko nors jame ieško, retas lietuvis pasiūlys pagalbą. Kita vertus, reikia pripažinti, kad žmonės, ypač kaimo vietovėse, dar nėra pripratę prie kitos odos spalvos, kitos rasės žmonių, ne paslaptis, kad trūksta tolerancijos. Nėra ko stebėtis – buvome uždara visuomenė, bet laikui bėgant tai natūraliai pasikeis.
VEIDAS: O ar Lietuva planuoja kaip nors aktyviau skatinti ypač daug pajamų duodantį dalykinį (konferencinį) turizmą?
R.B.: Mes aktyviai dalyvaujame konferencinio turizmo mugėse ir stengiamės didinti žinomumą apie Lietuvos turimas galimybes, bandome pritraukti regioninių renginių. Ir matome, kad pastaraisiais metais Vilniaus rezultatai pagerėjo.
Kadangi šiemet antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai ir bus daug renginių, toks turizmas nori nenori suintensyvės. Ir ne tik sostinėje – Kaunas, Druskininkai, matyt, kažkokį pyrago gabalą irgi atsirieks, nes dalis renginių vyks ten.
VEIDAS: Regis, konferencinio turizmo plėtrai trukdo ir specifinė mūsų oro uostų padėtis.
R.B.: Taip. Dalykiniam, konferenciniam turizmui reikalingos tradicinės oro linijos ir patogus susisiekimas be tarpinių stočių, tad esame apriboti, iš kokių valstybių galime tikėtis tokių turistų. Pigios oro linijos tam netinka. Deja, nacionalinio vežėjo neturime, o užsienio vežėjai ateina ten, kur mato, kad bus nemaži keleivių srautai.
VEIDAS: Tenka stebėti, kad kitos valstybės, tarkime, Turkija, Egiptas ar Latvija, labai reklamuoja savo pranašumus, kviečia atvykti. O kaip Lietuva bando privilioti dar daugiau užsienio turistų?
R.B.: Skaičiuojame, kad 2010–2016 m. laikotarpiu turizmo rinkodarai gausime apie 43 mln. Lt ES lėšų, tai yra 7,2 mln. Lt per metus. Liūdna konstatuoti, bet tai perpus mažiau, nei skiria estai (16 mln. Lt). Tiesa, pagal rezultatus mes juos vis tiek lenkiame.
Šiemet Lietuva bus pristatoma vienuolikoje tarptautinių turizmo parodų, kartu su Lietuvos ambasadomis bus organizuojama 17 B2B (angl. business to business) Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginių užsienio turizmo verslui ir žiniasklaidai atvykstamojo turizmo rinkose.
Pirmąkart bus vykdomos specialios viešinimo kampanijos Vokietijoje, Lenkijoje ir Rusijoje, tai yra užsakomi Lietuvą reklamuojantys lauko plakatai, dienraščių priedai.
Neabejotinai prie Lietuvos vardo žinomumo didinimo bei įvaizdžio gerinimo prisidės ir šiemet įsteigtos turizmo atstovybės. Dešimtyje rinkų (Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, apimant Suomiją bei Norvegiją, Vokietijoje, Italijoje) Lietuvos turizmą reprezentuos tarptautinę patirtį turinčios užsienio destinacijų rinkodaros kompanijos.
Be to, šiemet pradeda veikti nauja svetainė www.Lithuania.travel, bus pradėta ir komunikacija penkiuose socialiniuose tinkluose rusų, vokiečių, anglų bei lietuvių kalbomis.
Taip pat nuolat didėja ir Lietuvos, kaip turizmo šalies, autoritetas. Šiuo metu Lietuva kandidatuoja į Pasaulio turizmo organizacijos vykdomąją tarybą, ir jei pasisektų, padidėtų Lietuvos svoris pasaulinę turizmo politiką bei madas formuojančioje organizacijoje.