Vilniuje tokio pat dydžio teritorijos tvarkymas ir švarinimas atsieina du kartus brangiau negu kituose Lietuvos didmiesčiuose, nors teoriškai gerokai didesnių apimčių sostinės kontraktai paslaugų kainas turėtų atpiginti.

Dauguma savivaldybių kol kas jokių pagerėjimo ženklų nemato: jau ir taip liesus 2010 m. biudžetus keičia dar labiau apkarpyti kitų metų projektai. Tačiau sunkmetis – gera proga pasukti galvą ir pademonstruoti ne tik taupumą, bet ir išradingumą: kaip ir kiek išjungti gatvių žibintų, kad miestas visiškai nepaskęstų tamsoje; kaip gatves valyti rečiau, bet taip, jog tai niekam nekristų į akis; kaip sodinti mažiau gėlių, bet išsaugoti gražų miesto veidą.

Tačiau pasigilinus į didžiųjų Lietuvos miestų komunalinių ūkių galimybes matyti, kad jos labai skirtingos: Vilniaus savivaldybė disponuoja daug didesnėmis lėšomis nei kiti Lietuvos didmiesčiai, netgi jei ne tik lyginsime absoliučias išlaidų sumas, bet ir perskaičiuosime, kiek pinigų skirtinguose miestuose tenka tam pačiam jų gyventojų skaičiui.
Taigi kažin ar Vilniuje tvarkos ir grožio yra net du kartus daugiau negu Kaune, nors pastarasis miesto priežiūrai per metus išleidžia beveik du kartus mažiau (skaičiuojant tam pačiam kiekiui gyventojų).

Akį labiausiai rėžia dar viena disproporcija: pasirodo, gatvių valymas Vilniuje – jų šlavimas ir plovimasvasarą bei sniego valymas ir barstymas druska arba smėliu žiemą – yra net kelis kartus brangesnė paslauga, palyginti su tais pačiais darbais kituose miestuose. Nors, kaip rodo kiti pavyzdžiai, ne visada didesnės išlaidos lemia geresnę kokybę.

Tarkim, tamsiausio Lietuvos didmiesčio etiketę pelnęs Panevėžys gatvių apšvietimui skiria daugiausiai pinigų, jei lyginsime ne absoliučias skirtingų miestų išlaidas, bet sumą, tenkančią vienam žibintui išlaikyti.

Skirtingos kainos

Savivaldos teisės leidžia miestų valdžiai pačiai spręsti, kaip tvarkyti savo ūkį ir leisti tam gyventojų mokamus mokesčius, todėl kiekvienas miestas nustato skirtingą tvarką ir skirtingus pinigų skaičiavimo metodus. Vienos savivaldybės viską sudėjusios į į tą pačią biudžeto eilutę ir toms pačioms komunalinių paslaugų įmonėms patiki tiek gatvių valymą, tiek šaligatvių šlavimą, tiek šiukšlių vežimą. O kitose savivaldybėse tie patys darbai jau padalyti skirtingiems rangovams.

Norėdamas tarpusavyje palyginti penkių didžiųjų Lietuvos miestų finansines galimybes palaikyti švarą ir tvarką, “Veidas” sudėjo visas išlaidas (gatvių ir šaligatvių valymas, šiukšlių išvežimas, apželdinimas ir gėlių sodinimas, sanitarinė priežiūra) ir suskaičiavo, kiek pinigų tenka 100 tūkst. kiekvieno miesto gyventojų.

Nenuostabu, kad Vilnius gali džiaugtis didžiausiu pinigų kapšu – sostinė, pats reprezantatyviausias Lietuvos miestas, turi būti gražiausias ir tvarkingiausias. Tačiau glumina faktas, kad tų lėšų sostinės valdžia turi net dvigubai daugiau negu kiti didmiesčiai. Žiūrint į skaičius, Vilnius turėtų tiesiog blizgėti, tačiau vargu ar tokias išvadas galėtų padaryti dažnai įvairiuose didmiesčiuose besilankantys Lietuvos gyventojai.

Štai tarp Vilniaus ir Klaipėdos dažnai kursuojantis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis daro netgi priešingas išvadas: jam būtent uostamiestis atrodo tvarkingesnis ir gražiau prižiūrimas. “Nežinau, kiek kuris miestas tvarkai skiria lėšų, tačiau, mano asmeniniu pastebėjimu, Klaipėdos komunaliniai sprendimai ir jų rezultatai geresni nei sostinės”, – tvirtina politikas.

Pajūryje vasarą geriau prižiūrimi želdiniai, vejos, gėlynai, žiemą tvarkingiau valomas sniegas. “Žinoma, Vilnius atrodo įspūdingiau – bet tai jau nacionalinių investicijų į infrastruktūrą, statybas sritis”, – lygina ministras.

O Vilniuje dešimt metų gyvenanti šiaulietė Vitalija Urbietytė sako, kad sostinės ir jos gimtojo miesto palyginimas akivaizdžiai nusveria Vilniaus naudai. “Ką tik buvau Šiauliuose, lankiau ligoninėje gulintį tėtį. Pagrindiniame miesto bulvare – Saulės alėjoje nenukastas sniegas, čia tik žmonių išvaikščioti takeliai, kurie net nepabarstyti. Grįžau į Vilnių – lyg kita valstybė: Gedimino prospektas nugrandytas, smėliu pabarstytas”, – lygina pašnekovė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, vasarą abiejų miestų centrinės gatvės atrodo panašiai: abi neseniai rekonstruotos už ES struktūrinės paramos fondų lėšas, apželdintos, papuoštos gėlėmis.

Tie, kuriems vasarą tenka būti ir Vilniuje, ir Kaune, taip pat gali paliudyti: abiejų miestų centrinės gatvės tvarkomos panašiai. Tačiau išlaidos jų tvarkai palaikyti skiriasi ne procentais, o kartais, ir čia vėl lyg turtuolis elgiasi sostinė: dviejų kilometrų ilgio Gedimino prospekto želdinių priežiūra per metus atsieina 600 tūkst. Lt, o 1,6 km ilgio Laisvės alėjos augmenijai teskiriama 150 tūkst. Lt, tai yra keturis kartus mažiau.

Daug palankesniais nei kituose miestuose kontraktais gali džiaugtis ir sostinės gatves valančios įmonės. Štai už mechanizuotą 100 kv. metrų gatvės valymą (imamas vasaros ir žiemos vidurkis) Vilniaus savivaldybė rangovams moka 6 Lt per metus, o Kaune ir kituose miestuose už tą patį darbą rangovai tegali tikėtis nė 3 Lt nesiekiančio atlygio.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas negali atsakyti į klausimą, kodėl sostinėje už tuos pačius darbus mokama dvigubai daugiau: “Čia jau kiekvienos savivaldybės reikalas, kiek kam išleisti pinigų”. Tačiau jis svarsto, kad turėtų būti kaip tik priešingai: kuo didesnis miestas ir jo tvarkymo darbų apimtys, tuo pigiau turėtų atsieiti vieno kvadratinio metro gatvės priežiūra.

Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Arūnas Visockas sako, kad darbų kaina nusistovi per atvirus konkursus, ją lemia dalyvaujančių įmonių pasiūla. “Pavyzdžiui, neseniai pasibaigė konkursas dėl ateinančių penkerių metų miesto tvarkymo darbų – jų įkainiai dėl krizės, didėjančios konkurencijos sumažėję net 30 proc.”, – džiaugiasi savivaldybės atstovas.

Iki šiol vienų metų miesto tvarkymo, neskaitant gatvių valymo, paslaugos Vilniaus savivaldybei kainuodavo 24 mln. Lt., dabar suma sumažėjo iki 17 mln. Lt.

Aptemę miestai

Sunkmetis privertė komunalinių ūkių valdytojus pasukti galvą, kaip perskirstyti sumenkusius resursus, bet miestų nepaversti visišku užkampiu. Daugeliui miestiečių kliūva, kad per krizę labai aptemo miestų gatvės, kiemai – tamsiu paros metu čia tapo nesaugiau. Kitaip būti ir negalėjo – savivaldybėms pavaldžių miestų elektros tinklus prižiūrinčių įmonių biudžetai dėl krizės buvo sumažinti maždaug trečdaliu.

Bendrovės “Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai” direktorius Juozas Bartkevičius sako, kad teko išjungti trečdalį visų sostinės žibintų. “Kaip išdėstyti likusius šviečiančius žibintus, sprendžiame įvairiai: iš pradžių apšvietimą sumažinome visur tolygiai, bet žmonės ėmė skųstis dėl pavojingai tamsių kiemų. Dabar magistralinėse gatvėse naktį paliekame degti tik kas trečią žibintą – jomis tuo metu labai menkas judėjimas, bet kiemuose dėl to galime įžiebti visas lempas”, – paaiškina direktorius.

“Kauno gatvių apšvietimo elektros tinklų” direktorius Valys Venslovas džiaugiasi, kad laikinojoje sostinėje vėl šviesu kaip iki krizės, tačiau dvejus metus ir šiame mieste degė tik du iš trijų šviestuvų.

Visai kitokios nuotaikos tvyro “Šiaulių gatvių apšvietimo elektros tinklų” įmonėje. Mažiausiai iš visų didmiesčių pinigų apšveitimui gaunančios bendrovės direktorius Edmundas Laugalis dūsauja, kad ir toliau tenka nuolat rinktis, kurių teritorijų sąskaita ryškiau apšviesti svarbiausias vietas – pėsčiųjų perėjas, sankryžas, palikti apšvietimą kiemuose. Čia taupant pinigus naktį mieste dega tik kas antras žibintas.

Vilniaus savivaldybės atstovas A.Visockas pripažįsta, kad dėl sunkmečio tenka nuolat spręsti, kurių miesto priežiūros darbų atlikti mažiau. “Yra darbų, kurių neatidėsi ir nesumažinsi. Pavyzdžiui, kai sninga, negali nevalyti sniego, nebarstyti gatvių ir šaligatvių – miestas taptų paralyžiuotas. Tačiau taupome kitur: vasarą rečiau pjaunama veja, mažiau lėšų skiriama parkams prižiūrėti”, – dėsto jis.

Tuo tarpu Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sako, kad dar labiau mažinti švarinimąsi ir gražinimąsi nebėra kaip: “Rainair” atskraidina mums labai daug užsieniečių, o juk labai svarbu, kokį įspūdį jiems padarysime: geri jų prisiminimai, nuotraukos tampa nemokama Kauno reklama”.