Transporto infrastruktūros plėtros ar rekonstravimo projektai specifiniai tuo, kad turi didžiulę įtaką arčiau ir toliau esantiems objektams: įmonėms, įstaigoms, gyvenamiesiems rajonams, miestams ir valstybėms.

Ernestas Viburys

Kuo objektas greičiau, saugiau ir patogiau pasiekiamas, tuo didesnė yra jo vertė, galimybės ir sąlygos plėtrai. Jei nėra privažiavimo, vietovė tampa užkampiu, todėl didinant Klaipėdos jūrų uosto pajėgumus darbai vykdomi ne tik pačiame uoste, bet ir visame uostamiestyje.

Transporto sintezė padidins uosto pajėgumus

„Tarptautiniai kroviniai sudaro daugiau nei du trečdalius visų per Klaipėdos regioną gabenamų krovinių. Atlikus galimybių studiją buvo padarytos išvados, kad krovininio transporto apkrovos per didelės esamai infrastruktūrai, jai trūksta pajėgumų besiplečiančiam jūrų uostui aptarnauti“, – sako projektus administruojančios institucijos – Transporto investicijų direkcijos (TID) direktorius Gintautas Predkelis.

Svarbiausi pastaraisiais metais vykdomi projektai, padėsiantys padidinti Klaipėdos transporto infrastruktūros pralaidumą jūrų uosto link, yra Kairių gatvės, Baltijos prospekto bei Minijos gatvės sankryžos rekonstravimo ir Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros darbai. G.Predkelio teigimu, šių projektų įgyvendinimas leis užtikrinti efektyvesnę uosto sąveiką su geležinkelių ir kelių transportu, pagerės infrastruktūros pralaidumas krovininiam ir keleiviniam transportui.

„Lietuvos transporto infrastruktūra suteikia galimybes naudotis įvairiomis transporto rūšimis – automobilių kelių, geležinkelių, oro ir vandens. Todėl svarbu, kad vykdomi vienos transporto rūšies plėtros ar rekonstravimo projektai įsilietų į darnią šalies transporto sistemą ir turėtų teigiamą poveikį visų rūšių transporto naudotojams. Šiuo metu vykdomi ir jau baigti vykdyti projektai prisidės prie regiono ir šalies ekonomikos augimo“, – teigia G.Predkelis.

Sumažins apkrovą miesto gatvėse

Rekonstruoti sankryžą Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankirtoje, padidinant jos pralaidumą, nuspręsta atsižvelgiant į didesnius transporto srautus generuojančio naujai pastatyto Klaipėdos keleivių ir krovinių keltų terminalo poreikius. Baltijos prospektas yra magistralinio kelio A1 tąsa Klaipėdos mieste, jis jungia Klaipėdos jūrų uostą su tarptautiniu IXB transporto koridoriumu. Pagerėjus susisiekimo sąlygoms Baltijos prospektu keleiviams bus patogiau atvykti į keleivinių laivų terminalus, krovinius gabenančios bendrovės pasieks uostą greičiau, saugiau ir patogiau, sumažės krovininio transporto srautai miesto gyvenamųjų rajonų gatvėse, nepritaikytose sunkiojo krovinių transporto eismui. Mažinant tokių gatvių apkrovą, jose mažės ir avaringumas.

Vykdant projektą numatoma rekonstruoti esamą trišalę sankryžą į keturšalę vieno lygio sankryžą, pratęsiant Baltijos prospektą iki terminalo ir pietinę miesto dalį aptarnaujančios Nemuno gatvės. Taip pat bus pastatytos dvi aptarnaujančios gatvės, įrengti šaligatviai ir dviračių takai, rekonstruoti lauko inžineriniai tinklai.

Siekiant pagerinti susisiekimo su Klaipėdos jūrų uostu sąlygas, ne mažiau svarbi Kairių gatvės rekonstrukcija. Įgyvendinant projektą paplatintas ir sustiprintas 2,57 kilometro gatvės ruožas ir tiltas per Klaipėdos kanalą, rekonstruota geležinkelio pervaža, inžineriniai tinklai. Be to, pagerintas pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas, nes įrengti takai pėstiesiems ir dviratininkams, autobusų sustojimo aikštelės, apšvietimas.

Projektas Nr. VP2-5.2-SM-01-V-01-011 „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos Taikos prospekto su Kairių g. iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orinės linijos kabeliavimu). Kairių g. automobilių tilto per Klaipėdos kanalą rekonstrukcija. Kairių g. (vakarinis kelias) nuo Klaipėdos kanalo iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija“ ir projektas Nr. VP2-5.2-SM-01-V-01-015 „Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcija. I statybos etapas“ yra bendrai finansuojami Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis.

Bendra Kairių gatvės rekonstrukcijos projekto vertė – 25,120 mln. Lt. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos sudaro 21,290 mln. Lt, likusi projekto dalis finansuojama VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis. Projekto pradžia – 2011 m. rugsėjo mėn., darbai užbaigti 2014 m. rugpjūčio mėn.

Bendra Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijos projekto vertė – 18,19 mln. Lt. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis finansuojama 12,77 mln. Lt, kitos išlaidos finansuojamos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis. Darbai pradėti 2014 m. sausio mėn., planuojama darbų pabaiga – 2015 m. rugpjūčio mėn.

Geležinkelis padidins konkurencingumą

Siekiant padidinti Klaipėdos jūrų uosto pajėgumus, ne mažiau svarbus ir geležinkelių transportas. Be to, trimis etapais įgyvendinami geležinkelių mazgo plėtros projektai turės nemenką postūmį visos šalies ekonomikos augimui ir konkurencingumo didinimui, esamų įmonių plėtrai ir naujų įmonių steigimui, bus kuriamos papildomos darbo vietos šalies gyventojams, pagerės ekonominė gyvenimo kokybė.

Šios tendencijos jau atsiskleidžia ne tik planuose, bet ir gyvenime. Pertvarkant ir rekonstruojant Klaipėdos geležinkelio mazgą, įgyvendintas projektas „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, I etapas. Draugystės stoties kelyno rekonstrukcija“. Įgyvendinant projektą buvo nutiesta ir rekonstruota 28,5 kilometro geležinkelio stoties kelių, rekonstruotas gamybinis-administracinis pastatas. Atnaujinus infrastruktūrą šalia planuojama įrengti logistikos centrą, kuriame bus įdarbinta dalis regiono gyventojų, padidės regiono patrauklumas užsienio investuotojams. Neabejojama, kad ekonominės naudos regionui turės ir rekonstruota Perkėlos kelyno infrastruktūra bei atnaujintas Pauosčio kelynas su įvažiavimu į Anglinės kelyną. Šie darbai leis padidinti geležinkelio transporto pralaidumą ir užtikrins spartesnį krovinių gabenimą.

Klaipėdos geležinkelio stoties rytinėje dalyje morališkai ir fiziškai pasenęs pėsčiųjų tiltas, kuris buvo ne tik nepatogus, bet ir kėlė grėsmę pėsčiųjų saugumui, buvo nugriautas. Įgyvendinus projektą „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, II etapas. Klaipėdos stoties pėsčiųjų tilto rekonstrukcija“ buvo pastatytas naujas ir modernus 303 metrų ilgio ir 3,5 metro einamosios dalies pločio pėsčiųjų tiltas, pritaikytas ir saugiam neįgaliųjų judėjimui. Įrengtas apšvietimas ir vaizdo stebėjimo sistema, užtikrinanti saugų pėsčiųjų judėjimą. Naujasis tiltas ateityje leis atlikti Klaipėdos geležinkelio stoties kelyno rekonstrukciją.

Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra vykdoma pagal projektus: Nr. VP2-5.2-SМ-01-V-01-005 „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, I etapas. Draugystės stoties kelyno rekonstrukcija“; Nr. VP2-5.2-SМ-01-V-01-001 „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, II etapas. Klaipėdos stoties pėsčiųjų tilto rekonstrukcija“; Nr. VP2-5.2-SМ-01-V-01-014 „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, II etapas – Pauosčio kelynas. Papildomas įvažiavimas iš Pauosčio kelyno į Anglinės kelyną“ ir Nr. VP2-5.2-SM-01-V-01-007 „IXB koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, III etapas, Perkėlos kelyno ir geležinkelio kelio Nr. 54 rekonstrukcija“.

Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę „Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“ 142 mln. Lt projektų lėšų finansuota iš Sanglaudos fondo, tai 85 proc. projektų tinkamų finansuoti išlaidų. Šie transporto infrastruktūros plėtros projektai padeda integruoti šalies gyventojus į Europos Sąjungos ekonominę ir socialinę erdvę.

PR