Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) per šešerius metus, kai įsigijo sklypą su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais bei Žalgirio stadionu, stebuklo nesukūrė.

“Lietuvos ryto” priedas “Vartai” rašo, jog sklando gandai, kad 13 hektarų sklypas vėl parduodamas, tačiau ŪBIG tai neigia.

ŪBIG projektų vadovas ir “Vilnius Baltic Center” vadovas Irmantas Degutis paneigė, kad ŪBIG svarsto su teritorijos pardavimu susijusius pasiūlymus.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Vienas įspūdingiausių Vilniaus kampelių investuotojams pasirodė esąs per kietas riešutas. Legendiniai sostinės pastatai – stadionas bei Koncertų ir sporto rūmai dešiniajame Neries krante priešais Gedimino pilį išties verti kur kas daugiau nei faneros langams užkalti ir piktžolių.

Galbūt iš tiesų ši vieta verta žinomo lietuvių kilmės italų architekto Massimiliano Fukso rankos, nes galėtų tapti vienu įspūdingiausių ir brangiausių sostinės kvartalų.

Tačiau maždaug 13 hektarų teritoriją valdžiusi Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) per šešerius metus, kai įsigijo šį sklypą su statiniais, stebuklo nesukūrė.

„Lietuvos ryto“ teigimu,  dabar sklando gandai, kad sklypas vėl parduodamas.

Ūkio banko investicinė grupė šį kompleksą per savo valdomas bendroves įsigijo dar 2004 metais.

O po metų buvo pristatytas įspūdingas projektas, kurį rengė žymusis M.Fuksas. Į Vilnių pristatyti projekto atvyko net pati architektūros žvaigždė.

Tuomet Vilniaus savivaldybėje prie vieno stalo sėdo garsusis italas, tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas, „Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas.

Investuotojai pradėjo ieškoti būdų, kaip prie ambicingo projekto galėtų prisidėti Vyriausybė.

„Lietuvos ryto“ teigimu, stadionas turėjo būti tinkamas ne tik sporto, bet ir kultūros renginiams. Skaičiuota, kad vien jam įrengti būtų reikėję per 100 mln. litų. Užbaigti šį projektą žadėta iki 2009 metų – Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus, dainų šventės.

Verslininkai neslėpė, kad tikėjosi nacionalinės svarbos statuso ir valstybės subsidijų bei Europos Sąjungos fondų paramos.

Tačiau nacionalinės svarbos statusas tais metais buvo suteiktas Šeškinės stadionui, o verslininkų užmojus atšaldė ir įsiplieskęs konfliktas dėl žydų kapinių.

O taip pat 2006-aisiais Koncertų ir sporto rūmai buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir jų architektūra turi būti išsaugota.

Ažiotažą sukėlė ir Vilniaus savivaldybės pareiškimas, kad ji išpirks Koncertų ir sporto rūmus visuomenės reikmėms. Su savininkais netgi buvo pradėtos derybos, tačiau netrukus aistros nurimo, o miesto valdininkai pripažino, kad išpirkti rūmus sostinė neturi pinigų.

Šį kartą numatomas terminas – 2013 metai, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES. Tais metais šalyje vyks keli šimtai konferencijų, ir Lietuvai būtų naudinga turėti modernų kongresų centrą.

Tai tapo pretekstu dar kartą prašyti valstybės paramos ir nacionalinio objekto statuso. Verslininkai skaičiavo, kad vien Koncertų ir sporto rūmams paversti kongresų centru prireiks per 100 milijonų litų, todėl vėl laukė valdžios paramos.

Kaip praneša „Lietuvos rytas“,  kaip tik tuo metu Vilniuje buvo surengtas ir tarptautinis architektūrinių urbanistinių sprendimų konkursas. Jame kūrėjai sprendė, kaip galėtų atrodyti teritorija tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių.

Konkursą laimėjo architekto Sigito Kuncevičiaus projektavimo bendrovė.

Šioje teritorijoje liko tik 10 tūkst. vietų dirbtinės dangos futbolo maniežas, tačiau išsaugoti ir Vilniaus kultūros ir sporto rūmai. Net pasiūlyta neužstatyti ginčytinos buvusių Žydų kapinių teritorijos, o joje palikti viešąją erdvę su paminklu. Be to, suprojektuotas pėsčiųjų tiltas per Nerį.

Po dvejų metų viskas vis dar atrodo taip pat, tik minimi objektai dar labiau nugyventi. Tiesa, šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų iškilo prabangūs Karaliaus Mindaugo apartamentai.

Į Sporto rūmus kartais užsukdavo menininkai, o nugyventame stadione šį sezoną žaidė Vilniaus „Žalgirio” komanda. Didelė dalis teritorijos paversta automobilių stovėjimo aikštele.

Agentūra BNS vasarą pranešė, jog verslininko V.Romanovo kontroliuojama ŪBIG planuoja parduoti Koncertų ir sporto rūmus bei jiems priklausantį žemės sklypą.

Preliminari sutartis dėl šio turto pardavimo pasirašyta šiemet kovą, o galutinę sutartį numatoma pasirašyti iki 2011-ųjų kovo mėnesio. Taip teigiama Registrų centrui pateiktame ŪBIG 2009 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

Potencialus turto pirkėjas ir galima sandorio vertė nenurodoma. Aiškinamajame rašte teigiama, kad dešiniajame Neries krante esančių Vilniaus sporto rūmų ir žemės sklypo likutinė vertė 2009-ųjų pabaigoje buvo 12,087 mln. litų, o tikrosios objekto vertės negalima nustatyti dėl jo išskirtinumo rinkoje, reikalingų investicijų ir dabartinės padėties nekilnojamojo turto rinkoje.

Tačiau ŪBIG atstovai neigia kalbas, kad Koncertų ir sporto rūmai bei sklypas galėtų būti parduoti. Jie netgi suskubo iš stadiono iškraustyti paskutinę ten žaidusią futbolo komandą ir gavo leidimą nugriauti legendinį „Žalgirio” stadioną.

Stadiono valdytojai neva suskubo tai padaryti, nes bijo, kad statinys nebūtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, kaip kad atsitiko su Koncertų ir sporto rūmais.

ŪBIG projektų vadovas ir „Vilnius Baltic Center” vadovas Irmantas Degutis paneigė, kad ŪBIG svarsto su teritorijos pardavimu susijusius pasiūlymus.

„Po 2009 metų rugsėjo, kai buvo patvirtintas „Vilnius Baltic Center” projekto teritorijos detalusis planas, ŪBIG toliau įgyvendina kitus šio projekto tolesniam vystymui būtinus parengiamuosius darbus – tikslinamos žemės sklypų ribos, parengti teritorijoje esančių statinių griovimo projektai, pagal kuriuos išduoti statybos (griovimo) leidimai, rengiami nauji žemės sklypų planai

Naujų pastatų statyba „Vilnius Baltic Center” teritorijoje turėtų prasidėti po to, kai visi šie parengiamieji darbai bus baigti. Šiuo metu konkretus terminas nėra nustatytas”, – atsakymą pateikė I.Degutis.

„Vilnius Baltic Center” teritorija plėtojama pagal architektūrinio urbanistinio konkurso nugalėtojo architekto S.Kuncevičiaus projektavimo bendrovės parengtą projektą.

Tai bus daugiafunkcinės paskirties objektas, sukursiantis atskiras komercinės, gyvenamosios, rekreacinės, sporto, visuomeninės paskirties zonas.

Prie Neries upės iškils mažaaukščiai namai su apartamentais, prie Šeimyniškių gatvės planuojamos komercinės patalpos. „Žalgirio” stadiono vietoje turėtų atsirasti dirbtinės dangos futbolo stadionas, kuriame būtų galima rengti ir kitų sporto šakų varžybas, koncertus, kitus renginius.

Planuojama viso projekto apimtis – daugiau nei 200 tūkst. kv. metrų, o investicijos turėtų siekti 500 milijonų eurų (1,7 mlrd. litų).

Teritorijoje išdėstyti pastatai atkartos Senamiesčio braižą, numatyta daug žalių poilsio zonų su dirbtiniais vandens telkiniais. Automobiliai čia važinės tik po žeme.

Istorija ir vizijos

Dabartinį „Žalgirio” stadioną po Antrojo pasaulinio karo pastatė vokiečių belaisviai. Stadionas baigtas statyti 1950 m.

1973 m. pastatytas 14,7 tūkst. kv. metrų ploto Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas.

2004 m. ŪBIG įsigijo šiuos rūmus ir teritoriją aplink juos – iš viso apie 15 ha teritoriją.

2005 m. visuomenei pristatyta „Žalgirio” stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto koncepcija. Jos autorius – lietuvių kilmės Italijos architektas M.Fuksas.

Tai turėjo būti mažiausiai 200 mln. eurų (apie 700 mln. Lt) investicijų į daugiau nei 20 tūkst. vietų futbolo stadioną su slankiuoju stogu, 2000 vietų kongresų centrą, biurus, aukščiausios klasės viešbučius. Projektą ketinta užbaigti iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio – 2009 metų.

2008 m. paskelbtas tarptautinis konkursas parengti „Žalgirio” stadiono ir Sporto rūmų teritorijos architektūrinę dalį. Konkursą laimėjo architekto S.Kuncevičiaus projektas.

Pagal jį čia iki 2013 metų turi iškilti 10 tūkst. vietų dirbtinės dangos futbolo stadionas ir 3000 vietų kongresų centras.

Investuotojai numatė suformuoti erdvę su 4–9 aukštų statiniais, kurių aukštingumas tolygiai mažėtų upės link.

Architektas pasiūlė teritoriją gausiai apsodinti augalais – ir ne tik ant žemės, bet ir ant mažaaukščių pastatų stogų. Čia planuojama suformuoti alėjas, aikštes, kur žmonės galėtų pasislėpti nuo miesto triukšmo.