Praėjusį pirmadienį elektra pradėta prekiauti didžiausioje Europoje „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Ši birža pakeitė prekybą elektra Lietuvoje veikiančioje „Baltpool“ biržoje.

Apie tai, kaip prekybos elektra persikėlimas į regioninę biržą pakeis ne tik elektros kainas Lietuvoje, bet ir Europos elektros rinką, kalbėjomės su Lietuvoje viešinčiu „Nord Pool Spot“ generaliniu direktoriumi Mikaeliu Lundinu.

VEIDAS: Kaip vertinate pirmųjų sandorių biržoje rezultatus?

M.L.: Visų pirma tai ne birža, o elektros mainai. Čia vyksta dienos aukcionai, elektros tiekėjai kasdien siūlo savo kainą, o mes paskelbiame galutinę.

Kol kas rezultatus dar anksti vertinti – reikia palūkėti kelias savaites, o gal mėnesius, kol situacija stabilizuosis. Tačiau dalyvių skaičius buvo didelis, kaip ir elektros energijos kiekis – apie 20 GWh. Techniniu požiūriu viskas vyko labai sklandžiai tarp elektros pardavėjų ir “Litgrid“.

Beje, atėjimas į Lietuvą, kaip atskirą šalį, nėra toks svarbus įvykis. Tai reikia suvokti kur kas didesniame kontekste. Esmė – Baltijos rinkos sujungimas su Šiaurės šalių bei Europos rinkomis. Šiuo požiūriu tai svarbus įvykis, nes Lietuva iki šiol nėra tiesiogiai susieta su kitomis rinkomis pagal kainų nustatymą.

VEIDAS: Kompanija „Latvenergo“ yra pareiškusi, kad sulig „Nord Pool Spot“ atėjimu į Lietuvą elektros kaina pakils. Kaip vertinate tokią prognozę?

M.L.: Žinote, „Nord Pool Spot“ nekelia kainos – ją kelia elektros pardavėjai. Mes tik organizuojame aukcioną. Taigi „Latvenergo“ ir kiti dalyviai nustato, kokia bus kaina, o mes tik administruojame kainos nustatymo procesą.

VEIDAS: Kokią matote ateities elektros rinką? Kiek šiuo požiūriu svarbios Lietuvos jungtys su Švedija, Lenkija ir kitos tarpvalstybinės jungtys?

M.L.: Tiesa, kad bendrai elektros rinkai svarbios ir fizinės elektros jungtys. Nes elektros rinkai svarbus ir bendras kainos nustatymo procesas, ir tinklų pajėgumas tiekti tiek elektros, kiek nuperkama. Tai primena vištos ir kiaušinio dilemą: kas atsiranda pirmiau – elektros mainai ar kabeliai. Abi dalys – labai svarbios.

Priminsiu, kad mūsų atėjimas į Lietuvą tėra pirmas žingsnis kuriant bendrą elektros rinką. Tikroji diena, kai galėsime švęsti, bus tuomet, kai prisijungs Latvija, nes būsime sujungti su Šiaurės šalimis, arba tuomet, kai 2015 m. bus baigta tiesti Lietuvos ir Švedijos jungtis. Štai tada ir galėsime sakyti, kad gimsta bendra elektros rinka. Tuomet daugės ir rinkos dalyvių.

VEIDAS: Kaip manote, ar daugiau jungčių ir daugiau dalyvių, pavyzdžiui, siūlančių daugiau elektros iš atsinaujinančių šaltinių, gali kaip nors prisidėti prie elektros kainos mažėjimo?

M.L.: Nuvilsiu, tačiau kainų klausimu nieko negaliu pasakyti. Viskas, ką galiu, tai patikinti, kad kainos nustatymo procesą administruojame skaidriai, atvirai ir sąžiningai. O kokia ta kaina bus, priklauso ne nuo mūsų. Kita vertus, bet kokia kaina yra teisinga, jei yra nustatoma sąžiningai.

VEIDAS: Ar Europoje gali egzistuoti visiškai bendra elektros rinka?

M.L.: Esant visiškai bendrai rinkai turėtų nebūti jokių trukdžių. O visų jų pašalinti neįmanoma ir net nebūtina. Manau, turėsime visiškai integruotą rinką, tačiau išliks tam tikrų apribojimų, susijusių su elektros tinklais. Tai tas pats, kas Europos keliai. Ar jie sujungti į vieną sistemą? Atsakyčiau, kad taip. Ir net jei kartais pasitaiko eismo spūsčių, vis tiek kelių eismo taisyklės važiuojant iš Portugalijos į Lietuvą yra tos pačios. Taip ir elektros atžvilgiu: egzistuos tinklai, egzistuos bendros taisyklės, o jei kur susidarys vienas kitas “kamštis”, tai nieko baisaus.

VEIDAS: Kiek ateityje bus svarbu elektros perdavimas dideliais atstumais, o kiek – vietos gamintojų elektra?

M.L.: Jei pažvelgsime į Aziją, ten labai daug kalbama apie skirtingų šalių sujungimą. Tai itin aktualu Japonijai, uždariusiai daugiau nei 50 atominių elektrinių, nes jai labai stinga elektros. Europoje tai bus svarbu tiek, kiek apsimokės finansiškai. Juk galėtume pirkti energiją iš Islandijos, kurioje geizeriai leidžia ją pigiai gaminti. Tokiam elektros perdavimui yra ir visos reikalingos technologijos, pavyzdžiui, HVC – aukštos įtampos kabeliai, tačiau tai ekonomiškai nenaudinga.

Štai kodėl jau minėta Vokietija tiek daug investuoja į vėjo jėgaines: kad turėtų vietoje pagamintos elektros ir nereikėtų tiesti jungties su Islandija arba su Sacharos dykuma.

VEIDAS: Vadinasi, Lietuvos ketinimą statyti Visagino atominę elektrinę vertinate teigiamai, bent jau ekonominiu požiūriu?

M.L.: Viskas priklauso nuo to, ar tai bus finansiškai naudingas projektas, kaip viskas bus suplanuota ir įgyvendinta. Vien gerų norų nepakanka, svarbiausia – finansinė nauda.