Valstybės kontrolė nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu kuriama elektroninė sveikatos informacinė sistema iki šiol neveikia planuota apimtimi, o iš jos kūrimui skirtų 34 mln. Lt per 15 mln. Lt panaudota nerezultatyviai.
Valstybiniai auditoriai jau prieš dvejus metus nurodė teisės aktų pažeidimus, tačiau ministerija jų nepašalino, o Nacionalinė el. sveikatos informacinė sistema, praėjus 10 metų nuo pirmojo bandymo, vis dar normaliai nefunkcionuoja.
Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika neginčija antrąkart valstybės auditorių pareikštų išvadų, tik sako, kad nuo 2008 m. nieko naujo ir negalėjo nutikti. “Tada buvo įvardytos klaidos. Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos pirmasis etapas pradėtas kurti nežinant, ko norima. Buvo gauti pinigai iš Pasaulio banko ir gaminamas produktas, esantis nebent kažkieno vaizduotėje. Jį sukūrus tapo aišku, kad jis netinkamas naudoti. Valstybės kontrolė pirmą kartą konstatavo pažeidimus 2008 m., kai produktas jau buvo baigtas. Gal ji per vėlai atkreipė dėmesį – galėjo kokiais 2006 m., kai buvo kuriamas teisiškai neįteisintas produktas, stabdyti tokį pinigų eikvojimą”, – mano R.Remeika.
Valstybės kontrolė anuomet liepė ministerijai įteisinti šį produktą, tačiau R.Remeika, tuomet Seimo narys, inicijavo kreipimąsi į prokuratūrą, nes negalima įteisinti blogai padaryto produkto, neatitinkančio nei lūkesčių, nei teisinio reglamentavimo. Tačiau prokuratūra neįžvelgė baudžiamosios atsakomybės dėl, ministerijos skaičiavimais, apie 10–11 mln. Lt neefektyvaus panaudojimo. Taigi milijonai – į balą, nes bus panaudota tik dalis to produkto, integruoto į bendrą el.sveikatos sistemą, kuri šių metų gegužę pagaliau teisiškai įteisinta ir pradeda legaliai funkcionuoti.
Tai ne vienintelis atvejis, kai Valstybės kontrolė keliskart baksnoja į prasižengimus, tačiau apčiuopiamo rezultato nėra. Tiesa, oficiali statistika net lenkia europinę: pernai įgyvendinta 84 proc. jos rekomendacijų, o ES šis rodiklis – per 70 proc. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pripažįsta, kad rezonansinių auditų rekomendacijos vykdomos prasčiau, tačiau paprastai ir situacijos čia būna sudėtingesnės.
Valstybės auditoriai negali reikalauti, jie gali tik rekomenduoti taisyti situaciją arba medžiagą perduoti tirti teisėsaugai. Tačiau Valstybės kontrolės išvados gali būti, bet ne visuomet yra pagrįstas orientyras Vyriausybei ir Seimui formuojant kitų metų valstybės biudžetą.