Per dvidešimt nepriklausomybės metų vandens kokybė Lietuvos šuliniuose ne tik nepagerėjo, – kai kuriuose regionuose net pablogėjo – nitratų kiekis daugelyje jų pavojingai didelis, skelbia Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai. Skaičiuojama, kad apie milijonas šalies gyventojų vartoja nitratais užterštą vandenį, kuris kenkia sveikatai, sukelia negalavimus ir net apsinuodijimus.

Iš “Eurobarometro” atliktų naujausių apklausų sužinome, kad dėl galimų su maistu susijusių pavojų susirūpinę žmonės labiau nerimauja dėl maisto ir vandens užterštumo cheminėmis medžiagomis nei dėl ten galbūt esančių bakterijų. Didėjantį lietuvių susirūpinimą geriamuoju vandeniu, ypač iš šachtinių šulinių ir negilių individualių gręžinių, pastebi ir vandens kokybę tiriantys specialistai.

Analogų pasaulyje neturinčio daugkartinio naudojimo geriamojo vandens filtro, sulaikančio 95–99 proc. nitratų, išradėjas biochemikas Vytautas Pelekauskas kaskart pasirodžius pranešimams apie didelį šulinių vandens užterštumą nitratais sulaukia daugybės skambučių ir klausimų, ką daryti. Jis atkreipia dėmesį, kad vieną kartą išvalyti šulinį nepakanka – rekomenduojama užteršto vandens visai nevartoti arba jį filtruoti specialiais filtrais. Specialistas primena, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi nei specifinio skonio, nei kvapo ar spalvos, be to, nitratai nedingsta ir vandenį virinant ar filtruojant paprastais buitiniais filtrais.

Pasaulinės sveikatos organizacijos normatyvuose nurodoma, kad nitratų kiekis žmogaus paros maisto racione turi būti ne didesnis kaip 3,05 mg vienam kilogramui kūno svorio. Todėl, atsižvelgiant į kūno svorį, suaugusiam žmogui per parą nitratų leistina norma sudaro 200–300 mg, vaikui – apie 100 mg.