BFL

Šiuo metu vyksta aštrūs debatai dėl minimalios algos padidinimo. Premjeras teigia, kad jos padidinimas gerokai pakenktų valstybei, nes padidėtų biudžeto deficitas. Priekaištauja profesinėms sąjungoms, politikams, atseit, jie nesuvokia situacijos.

Galima suprasti privačius darbdavius, kurie nenori paploninti kišenės ir atseikėti papildomai lėšų mažai uždirbantiems darbuotojams. Bet nesuprantama kodėl tokios pozicijos laikosi vienas iš valstybės vadovų? Nebent gausus jo patarėjų būrys, o gal ir kiti aiškina, kad tai gali privesti šalį prie finansų suirutės.

Statistikos departamento duomenimis 2010 metais minimalią mėnesinę algą (800 Lt) gavo 67,9 tūkst. darbuotojų, o nuo 801 iki 1000 Lt (vidutiniškai po 900 Lt per mėnesį) – dar 85,7 tūkst. žmonių. Valstybės sektoriuje tokių darbuotojų buvo atitinkamai 17,1 ir 25,6 tūkst. Padidinus šiems darbuotojams minimalią algą iki 1000 Lt per mėnesį, darbdaviams reikėtų papildomai atseikėti 357 mln. Lt per metus, jų tarpe 96 mln. Lt iš valstybės biudžeto. Dalis šių lėšų įmokų Sodrai (91 mln. Lt) ir sveikatos draudimo fondui (24 mln. Lt) bei gyventojų pajamų mokesčio (40 mln. Lt) forma patektų į valstybės kišenę.

Privatus verslas nesužlugtų. Jo pelnas, kurio per metus gaunama apie 10 mlrd. Lt, sumažėtų 2 procentais. Nors valstybės biudžetas turėtų 56 mln. Lt daugiau išlaidų negu pajamų, bet Sodra ir Sveikatos draudimo fondas gautų 126 mln. Lt mln. daugiau pajamų. Taigi valstybė nenukentėtų, o mažai uždirbantys žmonės į rankas gautų ženkliai daugiau darbo užmokesčio. Bet galima išvengti ir valstybės biudžeto papildomų išlaidų. Tereikia 50 Lt sumažinti mėnesinį darbo užmokestį biudžeto lėšomis išlaikomiems įstaigų darbuotojams, kurie gauna daugiau kaip po 3500 Lt per mėnesį. Manau, jie nebūtų nuskriausti.

Taigi nėra pagrindo prieštarauti dėl minimalios algos padidinimo, o ypač Premjerui.

Petras Navikas, finansų analitikas