Minimos Birželio sukilimo 70-osios metinės
Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune.
Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą.
Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje.
Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.
Kauno senosiose kapinėse Vytauto prospekte rengiamas sukilimo minėjimas, bus atidengtas atnaujintas memorialas žuvusiems sukilėliams. Iškilmes organizuoja Kauno miesto savivaldybė, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos 1941 metų Birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjunga. Memorialą atidengs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno miesto savivaldybės meras Rimantas Mikaitis, Lietuvos 1941 metų Birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas Alfonsas Žaldokas. Dainuos vyrų ansamblis “Židinys”.
Pavakare M. Žilinsko dailės galerijoje bus rodomas filmas “Pavergtųjų sukilimas”.
1941 metų birželio 23 dieną, traukiantis okupacinei sovietų kariuomenei ir artėjant Vokietijos nacių daliniams, ginkluoti lietuvių sukilėliai Kaune paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Pusę dešimtos ryto Leono Prapuolenio per Kauno radiofoną ištarti žodžiai “Saulelė raudona, vakaras netoli” davė ženklą sukilimą pradėti visoje šalyje. Sukilėlių sudaryta Laikinoji vyriausybė per radiją paskelbė atkurianti Nepriklausomybę.
Lietuvos aktyvistų fronto suvienytų pasipriešinimo organizacijų partizanai, palaikomi spontaniškai prisijungusiųjų, per savaitę trukusį sukilimą perėmė valdžią šalyje iki pasirodant vokiečių kareiviams. Sukilime dalyvavo apie šimtas tūkstančių gyventojų, daugiausia jaunimo.
Istorikai teigia, kad prieš 70 metų įvykęs Birželio sukilimas parodė, jog Lietuva nesusitaikė su sovietų primesta valdžia. Istorikas Arvydas Anušauskas pažymi, kad prieštaringai vertinamas sukilimas vyko sudėtingų istorinių įvykių fone, jis susijęs su žydų genocido Lietuvoje pradžia.
“Sukilimo vertinimo prieštaringumas visada susijęs su įvykiais, kurie vyko greta sukilimo ir prieš sukilimą, t. y. prasidėjo karas, žydų holokaustas ir raudonasis teroras. Iki šiol yra nemažai gyvų žmonių, kurie ir matė sukilimą, ir dalyvavo tame sukilime, ir ši diena jiems yra svarbi, kadangi jie patys mano, kad būtent tuo jie parodė, jog Lietuva nesusitaikė su 1940-ųjų primesta valdžia”, – Lietuvos radijui yra sakęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
LR Seimo TS-LKD frakcijai : Dėl 1941 birželio 23 sukilimo šmeižimo
2012-04-17,Vilnius
“Raudonieji naciai” ( NKVD-KGB,50 proc. žydų tautybės vadovai) įvykį
1941 birželio 26 d. Kauno garažėlyje klastingai ,šventvagiškai
pristato kaip pasaulinio masto antižydišką sukilusių lietuvių
akciją. Neišdegė (žiūr. internete ,IRENA TUMAVIČIŪTĖ “Lietuvių
šmeižtas..). Įrodyta, kad NKVD-KGB, “raudonųjų nacių” pateiktos
minėto Kauno garažėlio nuotraukos klastingai sumontuotos, dokumentai
sufabrikuoti. Okupantams būtinai reikėjo apšmeižti birželio 23
sukilimą, kurio metu antrą kartą buvo paskelbta Lietuvos
nepriklausomybė (pirmą kartą – vasario 16,1918). Per tragišką
sukilimą žuvo apie 2000 lietuvių – baltaraiščių sukilėlių -
idealistų. Deja, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris , sąmoningai
palaiko NKVD-KGB, “raudonųjų nacių” okupacinę propagandą, lietuvių
šmeižtą, pasisako prieš birželio 23 sukilimo metinių minėjimą, neigia
lietuvių heroizmą ,pasiaukojimą sukilimo metu , falsifikuoja Lietuvos
istoriją, žemina genocidą patyrusią lietuvių tautą. Neužmirškim
istorinių sukilimo aplinkybių. Birželio 23 sukilimo išvakarėse,1941
birželio 14 dieną, “raudonieji naciai” užkalė pagal oficialius
duomenis 17,6 tūkstančio lietuvių ( dauguma jų – lietuvių
inteligentai) specialiuose mirties traukinio vagonuose. Sušalusius į
ledą lavonus iškrovė prie Laptevų jūros, galvų skaldytojai suknežino
galvas, kad “litovcai” neatgytų. 1941 metais, birželio 14 d. Mykolas
Zingeris , minėto E.Zingerio tėvas , kartu su kitais okupantais -
enkavedistais, aktyviai dalyvavo Alytaus gyventojų naikinimo akcijose,
gyventojus-inteligentus (mokytojai, kultūrininkai, teisėjai ir t.t.)
pakraunant į geležimi kaustytus mirties traukinio vagonus ( žiūr.
“TAUTŲ TĖVO KARALYSTĖJE” ,Memuarai, sudarė Albinas Masaitis, Kauno
“Šviesa”,1991.).Memuaruose pateiktas okupantų represuotos, mokytojos
alytiškės Albinos Šapokienės liudijimas “Svetur ir namie”, kuriame
aprašytas siaubingas 1941 birželio 14 okupantų enkavedistų ir jų
parankinio Mykolo Zingerio siautėjimas Alytaus miestelyje. Archyvinių
dokumentų kopijos apie sovietinių okupantų aktyvistą Mykolą
Zingerį , yra atspausdinta 2011-09-23 “Lietuvos aidas” laikraštyje.
Pateikti dokumentai liudija, kad Mykolas Zingeris siautėjo ne tik
Alytuje, bet ir “dalyvavo operacijose prieš buržuazinius nacionalistus
Marijampolės (Kapsuko )apskrityje”, t.y. nebuvo eilinis
“enkavedistas”.
Tragiškas Lietuvai, paradoksalus faktas – sovietinių okupantų
aktyvisto – enkavedisto Mykolo Zingerio sūnus Emanuelis Zingeris yra
komisijos, tiriančios sovietų – nacių nusikaltimus , pirmininkas.
Kalbama apie Seimo narį, kurio tėvas buvo stribas ir lietuvšaudys. Būtent
dėl to Komisija nacių ir sovietų nusikaltimams vertinti netraukė atsakomybėn
šių nusikaltėlių. Pavyzdžiui, vien 1951 m. rudens “trėmimui” (masiniam žudymui)
buvo pasitelkta 8000 stribų. Būtina nedelsiant griežtai ir blaiviai apsispręsti
dėl seimo nario E.Zingerio tinkamumo minėtoms pareigoms užimti.
Arvydas
Damijonaitis, žydų gelbėtojos vaikaitis