Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo metu Vilniaus centre įsikūrusios ministerijos turėtų būti perkeltos į naują vietą. Dalis jų, pasak premjero, galėtų savo vietą atrasti ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Kaune. Toks sprendimas esą padėtų taupyti valstybės biudžeto lėšas, šiuo metu skiriamas ministerijų išlaikymui.
Tokiai S. Skvernelio pozicijai pritaria ir statybų sektoriaus ekspertai.

„Akivaizdu, kad daugumos ministerijų pastatai yra pasenę ir prašyte prašosi renovacijos. Neefektyvios ir morališkai pasenusios šildymo sistemos lemia tai, kad jų išlaikymui šiuo metu skiriama itin daug eksploatacinių lėšų, be to, kiekvienai ministerijai reikia ir nemažo būrio aptarnaujančio personalo. Toks modelis ne tik kainuoja brangiai, bet ir yra jau pasenęs“, – sako statybų bendrovės UAB „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys.

Pasak jo, dauguma ministerijų pastatų yra paveldo objektai. Juos modernizuojant netiktų įprasti daugiabučių namų renovavimo sprendimai, pvz., Senamiestyje neleidžiamas fasadų šiltinimas, tačiau atnaujinus inžinerines sistemas energinis pastato efektyvumas būtų akivaizdus. „Tiesa, kai kurie pastatai buvo naujinami, tačiau darbai vyko ne pagal kompleksiškai parengtus projektus. Šiandien taisyti esamus trūkumus valstybės lėšomis būtų gana brangu“, – tęsia „Narestos“ generalinis direktorius.

A.Šlenio teigimu, užsienio valstybių praktika rodo, kad ministerijų bei kitų valstybės institucijų sukoncentravimas konkrečioje miesto vietoje, dažnai – toliau nuo centro, viename pastate ar komplekse, ne tik padeda taupyti lėšas, bet ir prisideda prie efektyvesnio valdymo.

Ekspertas pabrėžia ir tai, kad atsilaisvinusios prestižinės erdvės Vilniaus centre galėtų būti naudingos verslui. „Privatus verslas būtų finansiškai pajėgus atlikti sudėtingus renovavimo darbus pagal kompleksiškai parengtus projektus. Taip būtų pritraukta kvalifikuotos statybinės jėgos, iš kitos pusės – modernūs ir funkcionaliai pasikeitę pastatai tikrai viliotų ir trauktų turistų srautus. Abu atvejai naudingi valstybei“, – priduria A.Šlenys.

„Verslas daugeliu požiūrių yra gerokai lankstesnis už valstybės aparatą ir gali optimaliau bei greičiau priimti sprendimus. Rekonstravus ministerijų pastatus juose galėtų atsirasti tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties patalpos, kartu būtų svarbūs automobilių parkavimo klausimų sprendimai. Prestižinės Vilniaus vietos, kuriose šiuo metu įsikūrusios ministerijos, tikrai būtų patrauklios investuotojams, ypač vertinant tai, kad didžioji dalis ploto Senamiestyje bei centrinėje miesto dalyje – jau užimta ir erdvės naujiems projektams likę nedaug“, – teigia „Narestos“ vadovas.

Net aštuonios iš keturiolikos ministerijų šiuo metu įsikūrusios Gedimino prospekte arba visai greta jo. Nemažai daliai ministerijų priklauso ir istoriniai pastatai, kuriems taikomi paveldosaugos reikalavimai. Tokių pastatų restauracija – gerokai brangesnė nei įprastinių, todėl valstybei nusprendus ministerijų pastatus atnaujinti pačiai tektų skirti nemažą sumą iš biudžeto lėšų. O pardavus ar išnuomojus turimus pastatus ir ministerijas perkėlus į modernias, šiuolaikinius standartus atitinkančias patalpas potencialiai būtų galima sutaupyti.

Premjeras S.Skvernelis, pristatydamas idėją perkelti ministerijas iš miesto centro, teigė manantis, kad valstybei nebūtinai reikėtų naują ministerijų pastatą statytis pačiai. Pasak jo, neatmestinas ir ilgalaikės nuomos variantas. Tokiai Lietuvos ministro pirmininko pozicijai pritaria ir A.Šlenys.

„Žinoma, toks sprendimas negali būti priimtas tinkamai neįvertinus visų aplinkybių ir kaštų. Esu tvirtai įsitikinęs, kad turėtų būti suburta ekspertų grupė, kuri aiškiai įvertintų visas galimybes, o svarbiausia – finansinius svertus. Užsienio praktika rodo, kad tokiais atvejais dažniausiai taikomas nuomos variantas, nes valstybei pačiai užsiimti statyba – pernelyg sudėtinga, be to, procesas trunka ganėtinai ilgai“, – sako UAB „Naresta“ generalinis direktorius.

Kada tiksliai visos ministerijos galėtų būti perkeltos į naują vietą – kol kas nėra aišku. Procesas, apimsiantis tiek situacijos analizę bei finansinį vertinimą, tiek naujos erdvės paiešką, realiais vertinimais, turėtų trukti bent keletą metų.