Nors sunkmetis kiek pakoregavo valdžios institucijų darbuotojų galimybes tobulintis už valstybės pinigus, šiems mokslams vis tiek išleidžiama dešimtys tūkstančių litų.

Per septynis 2010 metų mėnesius kvalifikaciją kėlė apie 400 Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų. Mokymams ir stažuotėms išleista per 150 tūkst. litų. Daugiausia tarnautojų – 80 – stiprino kompiuterinio raštingumo žinias, rašo “Lietuvos žinios”.

Teisingumo ministerijos 27 darbuotojai šiemet mokėsi užsienio kalbų, tobulino finansų srities žinias, klausėsi paskaitų apie viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybės tarnyboje. Ministerija mokymams jau išleido beveik 17 tūkst. litų. Iš viso šiemet kvalifikacijos kėlimui ketinama skirti 55 tūkst. litų.

Pasak ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Rūtos Spulginaitės, pagal Valstybės tarnybos įstatymą klerkų mokymui numatomos lėšos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 proc. jų darbo užmokesčiui numatytų asignavimų, o šiuo metu vieno darbuotojo tobulinimuisi skiriama 0,8 proc. jo darbo užmokesčio.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) klerkų mokslai šiemet atsieis 50 tūkst. litų. 45 ŠMM tarnautojai jau mokėsi užsienio kalbų, Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos administravimo gebėjimų, tobulinosi Darbo kodekso, Viešųjų pirkimų įstatymo, finansų apskaitos klausimais. Anot ŠMM Personalo skyriaus vedėjos Onutės Kacevičienės, mokymams naudojamos ir ES struktūrinių fondų techninės paramos lėšos.

Iš 27,3 tūkst. litų, kuriuos šiemet Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra numačiusi išleisti darbuotojų lavinimo kursams, iki rudens panaudoti tik 1,9 tūkst. litų. Už šias lėšas 8 KAM valstybės tarnautojai lankėsi kursuose, kuriuose tobulinosi viešųjų pirkimų, informacijos saugumo srityse.

Šiemet kvalifikaciją kėlė apie 20 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojų. Jie tobulinosi buhalterinės apskaitos, asignavimų naudojimo, viešųjų pirkimų klausimais. Iš viso valstybės tarnautojų mokymui ministerija yra numačiusi 40 tūkst. litų.

Mokslus šiemet krimto vos 5 Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojai. Už įvadinius valstybės tarnautojų mokymo kursus ministerija sumokėjo 1,6 tūkst. litų. Daugiau biudžeto lėšų valdininkų tobulinimui ministerija išleisti neketina.

Prezidento kanceliarija šiemet mokslams panaudojo 6,4 tūkst. litų, kvalifikaciją kėlė 43 darbuotojai. Jie mokėsi, kaip nagrinėti gautus asmenų prašymus, skundus bei pranešimus, tobulinosi viešųjų pirkimų srityje.

Iš 125 tūkst. litų, už kuriuos tobulinsis Žemės ūkio ministerijos valdininkai, 15 tūkst. litų – valstybės biudžeto lėšos. Šios ministerijos tarnautojai šiemet kvalifikaciją jau kėlė 95 kartus. Jie tobulino užsienio kalbų žinias, lankė kursus finansų, personalo valdymo, viešųjų pirkimų, teisės temomis.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) biudžeto lėšų darbuotojų mokslams neskyrė. VRM, kaip atsakingos institucijos, administruojančios Europos grąžinimo fondo ir Išorės sienų fondo lėšas, darbuotojams buvo rengiami tiksliniai šių fondų administravimo mokymai. Tai kainavo 51,8 tūkst. litų, kuriuos skyrė ES.

2007-2013 ES techninės paramos programoje šiais metais kvalifikacijos kėlimui numatyta 166,5 tūkst. litų. Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius VRM klerkai kėlė kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje, šiam tikslui panaudota 70,5 tūkst. litų struktūrinės paramos.

Įvairiuose kursuose šiemet tobulinosi ir 103 Finansų ministerijos darbuotojai. Tarnautojai dalyvavo ES paramos administravimo, mokesčių, biudžeto, teisės mokymuose. Jų mokslai buvo apmokėti ES lėšomis, jie atsiėjo 22,8 tūkst. litų.

ES pinigus darbuotojams tobulinti naudoja ir Ministro pirmininko tarnyba (MPT). Tam šiemet buvo skirta 41,8 tūkst. litų. Už šią sumą 28 darbuotojai tobulino anglų kalbos, 10 tarnautojų – prancūzų kalbos žinias. Dar 8 MPT darbuotojai mokėsi dirbti kompiuteriu. Iš MPT biudžeto valstybės tarnautojų mokslams panaudota 6,2 tūkst. litų. Šiemet šiam tinklui iš viso skirta 9,3 tūkst. litų.

Seimo Audito komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė valdžios institucijų darbuotojų mokymus sunkmečiu pavadino prabangos dalyku.

“Nemažai kvalifikacijos kėlimo kursų apmokami iš ES lėšų, bet nėra ko džiaugtis, esą jie valstybės biudžetui nekainuoja. Juk kursus lankantys valdininkai tuo metu neatlieka savo tiesioginių pareigų, o dažnai darbe net nepritaiko gautų žinių”, – įsitikinusi politikė.