Į Seimą kandidatuojantys ministrai sukasi kaip įmanydami, kad patrauktų rinkėjų dėmesį. Dauguma jų nesikuklindami prisiima sau ir visos valdančiosios daugumos nuopelnus. Be to, beveik visi ministrai, norėdami būti labiau matomi, dabar be skrupulų naudojasi savo pareigomis.
Ypač kuklumu prieš šiuos rinkimus nepasižymi vidaus reikalų ministras liberalcentristas Artūras Melianas. Jo rinkimų štabas pastaruoju metu aktyviai platino anketas, kuriose gyventojų prašė pažymėti svarbiausius politiko darbus per šią kadenciją. O tų darbų sąrašas išties įspūdingas: A.Melianas, pasirodo, ir „Leo LT“ panaikino, ir vaistų antkainius sumažino, ir apmokestinti automobilių neleido ir t.t. Kolektyvinius valdančiosios daugumos laimėjimus A.Melianas nė kiek nesikuklindamas priskiria sau. Be to, nors ministru tapo tik balandį, jis nepraleido progos pasigirti ir tuo, kad šalyje jau sumažėjo nusikaltimų bei gaisrų.
Nekuklus ir susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, iš didžiulių plakatų skelbiantis, kad pritraukė daugiau skrydžių ir krovinių į uostą (tai irgi tikrai ne jo vieno nuopelnas), o socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Donatas Jankauskas naudojasi kiekviena proga pasigirti, kad mažėja socialinių pašalpų gavėjų, kad jo iniciatyva jaunimui dabar lengviau gauti darbo ir pan. Na, o krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė rinkimų išvakarėse ėmė itin dažnai rengti spaudos konferencijas ir labai pyksta, kad LRT jų kažkodėl arba visai nerodo, arba reportažuose nepamini jos pavardės.
Seimo rinkimuose po dviejų savaičių susirems dauguma dabartinių ministrų – mandatų nesieks tik dabartiniai finansų, energetikos, ūkio ir kultūros ministrai.
Politologo Vytauto Dumbliausko vertinimu, kolektyvinį darbą pateikti kaip savo nuopelną nėra korektiška, bet politikai prieš rinkimus tą dažnai pamiršta. „Tikrai netikiu, kad būtent A.Meliano pastangomis sumažėjo nusikalstamumas. Bet dabar toks laikas, ir nereikia labai rimtai žiūrėti į tuos šnekėjimus. Rinkimai yra tam tikras turgus, kuriame politikai stengiasi kalbėti kuo garsiau, kad save parduotų. Tokia nedėkinga jų profesija – jie turi mums patikti. Bet, aišku, padorumas visur reikalingas, turguje – taip pat“, – komentuoja V.Dumbliauskas.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-40) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.