"Veido" archyvas

Lietuvių gabenamos gėlės stringa Rusijos pasienyje

Nors prokurorai nerado pakankamai įrodymų, kad Valstybinės augalų apsaugos tarnybos vadovas Edmundas Morkevičius protegavo Rusijos asociaciją, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nežada nuleisti rankų.

“Vyksta struktūros pertvarka, įstaigos jungiamos, mes šį vadovą pakeisime”, – tvirtina ministras Kazys Starkevičius ir priduria, kad Edmundo Morkevičiaus darbas jo, kaip ministro, netenkino nuo pat darbo pradžios.

Priminsime, kad į Generalinę prokuratūrą žemės ūkio ministras K.Starkevičius kreipėsi po to, kai iš ministerijos tarnautojų sudaryta speciali komisija, ištyrusi ministeriją pasiekusius skundus, nustatė, jog Valstybinė augalų apsaugos tarnyba ir jos vadovas E.Morkevičius piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir galimai užsiima šešėliniu verslu.

Tačiau, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes atlikus tyrimo veiksmus surinktų duomenų nepakako, kad bylą būtų galima perduoti į teismą.

Nori vežti – mokėk

Kyla klausimas, kas sukėlė šį konfliktą ir ministro nepasitenkinimą. Paaiškėjo, kad tai viena nešvari istorija su gėlėmis. Tiesa, šie gležni augalėliai čia niekuo dėti, o dėti čia pinigai ir interesai.

Lietuvos įstatymuose juodu ant balto parašyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas į trečiąsias šalis iš Lietuvos išvežti augalus ir jų produktus, privalo gauti Valstybinės augalų apsaugos tarnybos fitosanitarinį sertifikatą, kurį išduoda tarnybos regioniniai augalų apsaugos ir karantino punktai. Už tokį sertifikatą nustatytas 60–483 Lt mokestis.
Tačiau kiekvienam vežėjui, norinčiam reeksportuoti gėles iš ES per Lietuvą į Rusiją, tenka kreiptis ne tik į minėtą valstybinę instituciją, bet ir į organizaciją, besivadinančią Tarptautine agropramonininkų asociacija (TAA) ir gauti dar ir jos išankstinės fitosanitarinės kontrolės aktą. Žinoma, ne veltui. Toks aktas kainuoja 350 eurų, jei vežami vaisiai ir daržovės, o jei keliauja gėlės ar sodinukai, tenka mokėti 700 eurų už vieną sunkvežimį. Iš viso per metus asociacija Lietuvos vežėjams išduoda maždaug 20 tūkst. tokių aktų ir susirenka apie 24–31 mln. Lt.

Asociacijos prezidentė Marija Dubickienė aiškina, kad ši organizacija tikrina krovinius pagal Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos reikalavimus, kurie griežtesni nei ES. Todėl asociacijos, kaip nepriklausomo eksperto, išduotą patikros aktą vežėjai gali pateikti Rusijos muitinėse dirbantiems fitosanitarijos pareigūnams. Tuo tarpu vežėjų tikinimu, tokio dokumento niekam nereikia.

Tiesa, ir pati M.Dubickienė pripažįsta, kad jų aktas neapsaugo vežėjų nuo patikros. Negana to, buvo nemažai atvejų, kai rusų pareigūnai net patikrintuose kroviniuose rado kenkėjų. Tačiau tada, pasak prezidentės, vežėjams esą lengviau ginčyti Rusijos pareigūnų išvadas. “Mano klientai patenkinti, nes žino, kad iš Lietuvos išvažiuoja neturėdami kenkėjų”, – priduria M.Dubickienė.

Ji tvirtina, kad vežėjams kreiptis į asociaciją neprivalu. “Mūsų teikiama paslauga vežėjai gali naudotis arba nesinaudoti”, – sako ji. Taigi kyla klausimas, kodėl vežėjai kreipiasi į TAA.

“Jeigu mes negausime TAA kontrolės akto, tuomet Valstybinė augalų apsaugos tarnyba ims laikytis įstatymo raidės. O ten parašyta, kad patikrinti krovinį ir išduoti patikros sertifikatą ji privalo ne tuoj pat, o per penkias darbo dienas. Vadinasi, savo krovinį mes galime iš karto versti į šiukšlyną”, – “Veidui” guodėsi skintas gėles į Rusiją reeksportuojantis vežėjas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Kai kam gėlės – valgomos

Vežėjai tikina turį įrodymų, kad E.Morkevičius uždraudęs Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojams išduoti sertifikatus, jei vežėjai neturi TAA kontrolės akto. Ir taip padaryta neva dėl to, kad 2008 m. kovą Europos Komisijos generalinis sveikatos ir vartotojų teisių apsaugos direktoratas bei Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba pasirašė memorandumą. Susitarta, kad ES šalys užtikrins nuolatinę augalinės kilmės krovinių, gabenamų į Rusiją, stebėseną bei kontrolę. Mat Rusija nepatenkinta, jog iš kai kurių ES šalių, tarp jų ir iš Lietuvos, nuolat vežami užteršti produktai.

Tačiau “Veido” kalbinti vežėjai tikino, kad minėtas memorandumas negali būti taikomas skintoms gėlėms, vazoninėms gėlėms ir sodinukams, nes jame kalbama apie užterštumą pesticidais, nitritais ir nitratais, kurių leidžiamos normos Rusijoje mažesnės nei ES. Tuo tarpu gėlėms tai netaikytina, nes jos nevalgomos. Ir pati M.Dubickienė pripažįsta, kad memorandumo reikalavimų negalima taikyti gėlėms, ir pabrėžia, jog TAA gėlių vežėjams memorandumo ir netaikė. Jo nuostatas asociacija perkėlė į savo vidinį memorandumą, kuris taikomas gėlėms.

“Pasienyje buvo sulaikoma daug Lietuvos krovinių, nes jie buvo užteršti tripsais. Kad tokių krovinių būtų mažiau, sumanytas eksperimentas: mūsų asociacija su “Rosselchoznadzor” (Rusijos augalų apsaugos tarnyba – R.S.) pasirašė sutartį, pagal kurią mums, kaip nepriklausomiems ekspertams, buvo leista tikrinti krovinius”, – dėstė M.Dubickienė. O kad šią patikrą pereitų kuo daugiau vežėjų, pasirūpino E.Morkevičius.

Paklaustas, ką mano apie ministro nepasitenkinimą juo, E.Morkevičius “Veidui” išrėžė, kad tai šmeižtas ir melas, ir jis nenorįs “daugiau nervintis dėl kažkokių šūdų”.

Priminsime, kad TAA Lietuvoje dirba nuo 2006 m. Iš pradžių – Vilniuje ir Kaune, o nuo 2008 m. jie teikia paslaugas ir kituose Lietuvos miestuose: Alytuje, Marijampolėje ir Palangoje.