"Scanpix" nuotr.

Minske turėjusio iškilti 189 metrų aukščio „Gazprom“ dangoraižio statyba sustabdyta. Oficiali priežastis – aptikta rimtų defektų pamatuose. Tačiau Baltarusijos vilionės Vakarams verčia suabejoti oficialiąja versija.

Rima JANUŽYTĖ

Rusijos dujų monopolininko antrinė įmonė Baltarusijoje „Gazprom Transgaz Belarus“ dangoraižio Minske artimiausiu metu neturės: „Gazprom Centr“ Baltarusijos sostinėje statyba sustabdyta nustačius „rimtų defektų pastato pamatuose“. „Defektų rasta poliuose, kurie ir yra pagrindinė pastato atrama. Ekspertai įsitikinę, kad ant tokių polių statyti tokio aukšto pastato negalima. Kita vertus, pažeistų polių iš žemės neištrauksi ir naujais nepakeisti. Todėl statyba ir sustabdyta“, – rašo Baltarusijos leidinys „Ežednevnik“.

Tame pačiame laikraštyje rašoma, kad Vakarų turistų Baltarusijoje per kelias šių metų savaites padvigubėjo, nes 80 pasaulio šalių gyventojams nuo sausio vykstant į Baltarusiją nebereikia vizos.

Abi šios žinios iš pažiūros nesusijusios, tačiau Maskvos požiūriu – Aliaksandras Lukašenka toliau kasa sau politinės karjeros duobę. Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, ypač televizijoje, pastaruoju metu vis dažniau skamba kaltinimai antirusiškumu ir aiškinama, kad A.Lukašenka eina tuo pačiu keliu kaip anksčiau Viktoras Janukovyčius Ukrainoje.

Pastaruoju metu Baltarusijos ir Rusijos santykiai iš tiesų įtempti. A.Lukašenka neleido Baltarusijos teritorijoje statyti Rusijos karo aviacijos bazės, numojo ranka į Rusijos raginimus prisidėti prie ekonominio karo su Vakarais, ne kartą pareiškė, kad konflikte su Rusija Ukraina kovoja dėl nepriklausomybės, ir svetingai priėmė šį konfliktą spręsti siekiančius Vakarų lyderius.

Pernai Baltarusija įsivėlė ir į naują aštrų ginčą su Rusija dėl dujų kainos bei tranzito per Baltarusijos teritoriją. Minskas, reikalaudamas, kad Maskva gerokai sumažintų gamtinių dujų kainą, nes esą dujos Baltarusijai neatpigo tiek, kiek jų kainos sumažėjo Europai, dar nuo praėjusių metų pradžios pradėjo už jas mokėti mažiau.

Baltarusijos vertinimu, kaina jai turėjo siekti 70–80 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų, o vartotojams teko mokėti apytiksliai 132 dolerius.

Dėl baltarusių sprendimo nemokėti „Gazpromui“ visos dujų kainos Rusijos dujų milžinas negavo 220 mln. dolerių pajamų.

Ginčui dėl to užsitęsus Rusija nuo metų vidurio daugiau nei trečdaliu sumažino žaliavos tiekimą Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms, o Baltarusija netrukus pranešė 50 proc. didinanti naftos tranzito įkainius.

Šio konflikto aklavietės baiminosi ir Europa. Baltarusijos dujotiekiu tranzitu į Europą patenka apie 37 mln. kub. m dujų per metus, apie ketvirtį viso Europos dujų poreikio. O nuo praėjusių metų liepos naftos tiekimas į Baltarusiją sumenko 40 proc.

Galiausiai šis konfliktas lyg ir išspręstas: Rusija sutiko vėl padidinti dujų tiekimą, Baltarusija – sumokėti skolą.

Tačiau draugiškumo Rusijos ir Baltarusijos santykiuose – vis mažiau, o A.Lukašenka, regis, kiekviena proga stengiasi pademonstruoti savo „nepriklausomybę“. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje naftos ir dujų gavybos bendrovė „Belorusneft“ paskelbė, kad Baltarusijoje ties Rečicko-Višansko bloku aptiktas naujas ypač kokybiškos naftos telkinys, pavadintas „Ugolskoje“. Naujojo telkinio geologinės atsargos vertinamos 1 mln. 695 tūkst. tonų naftos.

Rusijos žiniasklaida šią žinią sutiko gana skeptiškai: antraštės skelbė, kad „Baltarusijoje aptiktas dar vienas sunkiai pasiekiamos naftos telkinys“. Svarbiausiu akcentu tapo svarstymai, kad nafta yra taip giliai, jog Baltarusijai gali nepavykti pasinaudoti šiais naftos klodais.

Netikėtumas turistams

Žinia apie naują naftos telkinį paskelbta tuo pat metu kaip ir Baltarusijos sprendimas panaikinti vizas į šalį per Minsko oro uostą atvykstantiems 80 užsienio valstybių piliečiams, tarp jų ir ES šalių. Vizų taip pat nereikalaujama iš JAV, Japonijos, Brazilijos ar Indonezijos piliečių. Jie, kaip ir kiti, galės svečiuotis Baltarusijoje penkias dienas.

Pranešta, kad vizos panaikintos valstybėms, nepatiriančioms migracijos problemų, Baltarusijos „strateginėms partnerėms“ ir valstybėms, kurios panaikino vizas Baltarusijos piliečiams. Naujosios taisyklės taip pat galioja ir jokios pilietybės neturintiems Latvijos bei Estijos gyventojams.

„Dokumentas skirtas paskatinti verslininkus, turistus, privačius asmenis keliauti daugiau“, – rašoma A.Lukašenkos interneto svetainėje, nors ne mažiau svarbus ir nutylėtas motyvas – pademonstruoti šiltėjančius santykius su Vakarais ir atvėsusią savitarpio atmosferą su Rusija.

Tiesa, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškina, kad toks Baltarusijos sprendimas buvo suderintas su Maskva ir jokio akibrokšto čia nėra. „Prieš publikuodamas įsaką Minskas su Rusijos atstovais surengė visas būtinas konsultacijas. Egzistuoja būtent sąjunginės valstybės aspektas, bet esame tikri, kad priimant tokį sprendimą buvo atsižvelgta į visus būtinus režimus. Dviejų šalių tarnybos koordinuoja veiksmus nuolat, daro tai kiekvieną dieną, įskaitant ir sąjunginės valstybės klausimus, taigi jokių abejonių kilti neturėtų“, – teigia Kremliaus atstovas.

Vis dėlto Maskva tokiu Baltarusijos žingsniu vargu ar labai džiaugiasi, kaip ir Baltarusijos mėginimais pagerinti santykius su Vakarais.

„Aišku, kad tai yra žingsnis į atsivėrimą“, – apie sprendimą panaikinti vizas yra sakęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

O Ukrainos apžvalgininkas Maksimas Eristavi pastebėjo, kad šia iniciatyva, socialiniuose tinkluose žymima kaip #visafreebelarus, siunčiama žinia, esą Baltarusija yra pasirengusi liberalesniems santykiams su pasauliu, ypač – su ES. „Ekonomikos liberalizavimo reformų apimtis Baltarusijoje iš tikrųjų įspūdinga. Elitas suvokia, kad senoji, prie Rusijos pririšta ekonomika baigia išsikvėpti“, – teigia M.Eristavi.

Analitikų vertinimu, būtent todėl Baltarusija diversifikuoja partnerių lauką ir bando įgyvendinti kai kurias reformas, nors daugumą jų pavadinti liberaliomis būtų keblu.

Tiesa, kai kurie apžvalgininkai teigiamai vertina tai, kad per pastaruosius rinkimus į parlamentą buvo „įsileista“ opozicija, tiksliau – du opozicijos iškelti kandidatai. Esą tai aiškus sig-nalas Europai, kad A.Lukašenka nori pagerinti santykius su Vakarais ir rasti tam tikrą atsvarą priklausomybei nuo Kremliaus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-6-2017-m