Tik po dešimties metų pasaulis sužinojo, kad 1983 metų rudenį žmoniją nuo pražūties skyrė vos kelios minutės. Viename slapčiausių objektų, Pamaskvio Serpuchove, didžiulio kompiuterio ekrane raudonomis raidėmis degė užrašas „Raketų ataka“ ir šaižiai kaukė sirena.

Pagal sovietų instrukciją reikėjo žaibiškai įvertinti padėtį, patikrinti, ar patikima palydovų siunčiama informacija, ir apie užpuolimą raportuoti SSKP generaliniam sekretoriui Jurijui Andropovui. Jam liktų dar 8–10 minučių apsispręsti – spausti branduolinį mygtuką ar ne.
Papulkininkis Stanislavas Petrovas penkias minutes kompiuterio ekrane stebėjo penkių raketų startą iš vienos JAV karinės bazės, po to savo vadovybei raportavo, kad šis pavojus vis dėlto netikras! Daugiau kaip po dvidešimties metų S.Petrovas už šaltakraujiškumą ir aukščiausią profesionalumą buvo pagerbtas SNO vyriausiojoje būstinėje Niujorke. O šiemet apdovanotas Vokietijos žiniasklaidos premija, kuri suteikiama išskirtinėms asmenybėms už įnašą į visuomenės gerovę.

Raketų ataka

Apie jo žygdarbį žmonija būtų sužinojusi daug anksčiau, bet tais laikais informaciją apie neeilinį atsitikimą nuspręsta įslaptinti. Praslinkus metams po tos nakties papulkininkis S.Petrovas pasitraukė iš slaptojo objekto, o netrukus ir apskritai iš kariuomenės, pasibaigus tarnybos laikui. Tačiau jo tuomet niekas neapdovanojo, dar gerai, kad nenubaudė. Nors jei ne šis žmogus, padėtis pasaulyje šiandien tikriausiai būtų visai kitokia, nei yra dabar. Tad kas įvyko tą naktį prieš beveik 30 metų?
„Tada buvau Kovinių algoritmų ir kosminės perspėjimo sistemos programų skyriaus viršininko pavaduotojas. Objekte mes gaudavome signalus iš devynių palydovų grupės ir gautą informaciją apdorodavome. Taigi ekrane – JAV teritorija, visur tamsu, šviečia tik didieji miestai. Tą vaizdą perduodavo neseniai paleistas naujas kosminis aparatas su itin jautria sistema.
Elektroninis laikrodis rodė 0.15 val. Staiga šaižiai sukaukė sirena. Ekrane užsidegė raudonos raidės „Startas.“ Žvalgybos planšetėje, JAV kontūriniame žemėlapyje, nušvito karinės bazės, iš kurios paleista raketa, koordinatės. Startavusių raketų skaičius – 1. Patikimumas – aukščiausias. Visi pašoko, žiūri į mane. Visos sistemos užfiksavo tą startą. Tylėjo tiktai „vizualininkai“ – jie stebėjo ekraną, kuriame infraraudonaisiais spinduliais pasirodydavo Žemės vaizdas. Ir štai jie raportuoja: „Mes raketos nematome.“
Išanalizavau visus raportus ir savo vadams pranešiau: „Pateikta neteisinga informacija.“ Tada vėl sukaukė sirena – sistema informavo apie antros raketos startą, paskui trečios, ketvirtos, o po penktos ekrane raudona aušra degė užrašas: „Raketų ataka.“ Įtampa buvo baisi. Aš vėl išklausiau raportus ir sunkiai ištariau, kad atakos nėra.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.