Lietuvos forma žemėlapyje panaši į nedidelę širdį. Mūsų, lietuvių, nedaug, mūsų kasmet miršta daugiau nei gimsta, dalis palieka tėvynę ir išvažiuoja.

Likusiųjų gretas šienauja širdies ir kraujagyslių ligos. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje, daugiau nei du kartus viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai.

Kas antras lietuvis miršta nuo infarkto, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų. Šių ligų gali daugėti, nes populiacija sensta, o rizikos veiksnių nemažėja.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet lemia daugiau nei 55 procentus įvykstančių mirčių: 2010 metais Lietuvoje iš viso mirė 42 120 gyventojų, nuo kraujotakos sistemos ligų – net 23 627. Tai sudarė net 56.1 proc. visų mirčių (pasaulio vidurkis – apie 29 proc.). Šios ligos 2010 m. sąlygojo 47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų mirčių.

Vyrai kraujotakos ligomis pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau nei moterys. Rizika jiems padidėja perkopus 45-erius metus. Lietuvos vyrai nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 3,2 kartus dažniau nei nuo traumų ar apsinuodijimų, ir 2,23 kartus dažniau nei nuo onkologinių ligų. Darbingo amžiaus vyrų miršta beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų. Moterų mirtingumas dramatiškai padidėja po menopauzės ir tuomet pralenkia vyrų mirtingumą.

Mes, lietuviai, – širdies ir kraujagyslių ligų čempionai. Ar ilgai jais būsime? Panaršę tarptautinius interneto tinklapius galime palyginti mūsų šalies statistiką: nesileidžiančios Lietuvos kardiovaskulinio mirtingumo kreivės skaudžiai disonuoja su jau kelis dešimtmečius stabiliai krentančiomis žemyn kitų šalių (Švedijos, Suomijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kt.) kreivėmis. Tai vyksta pirminės ir antrinės prevencijos dėka.

Taigi, kuo daugiau žinosite apie savo širdį, ligų priežastis, rizikos veiksnius ir būdus jas įveikti, tuo bus geresni rezultatai, tuo ilgiau būsite sveikesni.

Širdis – pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Didžioji širdies dalis yra tuoj pat už krūtinkaulio, tik viršūnė nukreipta į kairę, todėl kairėje krūtinės ląstos pusėje geriausiai jaučiama jos pulsacija. Pridėjus delną, dažnai galima apčiuopti širdies viršūnės trinksnį, todėl kartais galvojama, kad visa širdis yra kairėje. Ramybės būsenoje širdis plaka ramiai, tolygiai, apie 60-70 kartų per minutę, ir mes jos nejaučiame. Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs ar smarkiau dirbdamas.

Širdį maitina ir deguonimi aprūpina labai svarbios vainikinės širdies arterijos, tarsi vainikai apgaubiančios išorinį širdies paviršių. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tuomet žmogus pajunta pirmuosius negalavimus – dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Deguonies trūkumas ir sukelia skausmą, kuris vadinamas krūtinės angina. Tuomet diagnozuojama išeminė širdies liga – t. y. pažeistų, susiaurėjusių koronarinių arterijų liga. Vainikinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas – aterosklerozė. Kai aterosklerozės pažeista nesveika kraujagyslė užkemšama krešuliu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Įvyksta miokardo infarktas, kuris dažniausiai ištinka staiga. Aterosklerozės priežastis – cholesterolio sankaupos vidinėje kraujagyslės sienelėje ir aterosklerozinės plokštelės susiformavimas. Ties tokia plokštele labai greitai gali susidaryti krešulys, kuris tampa kliūtimi kraujui tekėti į širdį. Aterosklerozė ilgus metus gali progresuoti nebyliai, pranešdama apie save tik netikėtai įvykus infarktui arba insultui. Ją skatina įvarūs rizikos veiksniai.

Miokardo infarktu kasmet Lietuvoje suserga daugiau nei 7 000 gyventojų, taigi, kasdien virš 20. 2010 m. nuo miokardo infarkto mirė 1275 žmonės, iš jų net 245 – darbingo amžiaus 45-64 m. žmonės, net 21 mirtis nuo infarkto įvyko jaunesnio amžiaus grupėje – nuo 15 iki 44 metų. Dar virš 1000 staiga mirė namuose.

Dauguma infarktų prasideda būtent namuose, neretai paryčiais, dažniausiai netikėtai. Išprovokuoti gali didelis stresas, sunkus fizinis krūvis, gausus rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, per dažnas pulsas, tačiau neretai infarktas ištinka tarsi „be priežasties“. Tai labai klastinga tyliai prisėlinanti ir staiga smogianti liga, kuri gali baigtis mirtimi. Svarbu gerai žinoti infarkto pradinius požymius, nes kiekviena minutė gali padėti išgelbėti gyvybę.

Lietuvos širdies asociacija pataria visiems žinoti pradinius perspėjančius simptomus, nes laiku atpažinta liga ir skubiai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Širdies infarktui būdingas stiprus skausmas už krūtinkaulio, kuris užtrunka ilgiau nei 20 minučių, nepraeina nuo plečiančių vaistų (nitratų), plinta į visą krūtinę, rankas (ypač kairiąją), apatinį žandikaulį, nugarą. Kartais gali skaudėti viršutinę pilvo dalį, pykinti. Skausmą lydi bendras silpnumas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas, gali sutrikti širdies ritmas, kartais ištinka šokas, ligonis gali staiga mirti. Įtarus miokardo infarktą, svarbiausia kuo greičiau iškviesti greitąją pagalbą ir nuvežti ligonį į intensyvios kardiologijos skyrių. Iki atvyks gydytojas, reiktų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbėjama ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo. Svarbi kiekviena „auksinė“ valanda.

Perspėjantys širdies infarkto požymiai:

• Nemalonus jutimas krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;
• Diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;
• Oro trūkumas kartu su nemaloniu pojūčiu krūtinėje.

Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Kitų šalių patirtis rodo, kad galima apsisaugoti nuo miokardo infarkto ir prailginti gyvenimą jau susirgusiems šia liga. Tam reikia įsigilinti į ligos prigimtį, žinoti ją skatinančius veiksnius ir su jais atkakliai kovoti. Atlikta daugybė tyrimų, kuriais įrodyta, jog aterosklerozės progresavimą galima sustabdyti ir išvengti infarkto. Neverta nuliūsti ir jau susirgusiems – įveikus rizikos veiksnius ir laikantis gydytojo paskyrimų galima sustabdyti ligą.

Lietuvos širdies asociacija primena: iki 80 proc. širdies ligų galima išvengti, jei gerai žinosime sąlygojančius veiksnius ir juos koreguosime.

Širdis suserga ne tik nuo rūkymo, aukšto kraujospūdžio, nesveiko maisto, nejudros, antsvorio, kraujo riebalų, gliukozės, druskos, alkoholio pertekliaus, ji serga ir nuo nuolatinės įtampos, nerimo, streso, depresijos. Širdis gali susirgti nuo visiško nesirūpinimo ja ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos.

Todėl pats laikas nustoti pyktis, pavydėti kaimynui, sėti nesantaiką ir susirūpinti širdies sveikata.

Lietuvos širdies asociacija primena: kiekvienas žingsnis sveikos gyvensenos link gali apsaugoti nuo infarkto. Pradėkime nuo savęs, nuo savo namų, kurkime sveiką aplinką darbe. Mokykime vaikus sveikos gyvensenos principų namie, darželiuose ir mokyklose.

Raginame nerūkyti, rinktis sveikesnį maistą, kasdien bent 30 minučių skirti fiziniam aktyvumui, pasidomėti savo širdies sveikatos skaičiais: kraujospūdžiu, pulsu, svoriu, kūno masės indeksu, liemens apimtimi, bent kartą pasitikrinti, ar ne per riebus ar ne per saldus kraujas. Tai turi būti atliekama reguliariai.

Lietuvos širdies asociacija