Eidamas 81-uosius metus, trečiadienio rytą mirė žymus rašytojas Justinas Marcinkevičius, BNS patvirtino profesorė Viktorija Daujotytė Pakerienė.

J.Marcinkevičius pernai gruodžio 7-ąją savo namų laiptinėje patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį. Jis mirė daugiau nei du mėnesius praleidęs ligoninėje.

V.Daujotytė Pakerienė sako, kad J,Marcinkevičius buvo išskirtinė asmenybė, turėjusi didžiulę reikšmę lietuvių kultūrai ir literatūrai.

“Svarbiausias jo vaidmuo – kūryba, naujųjų laikų reikšmė – ir kaip Sąjūdžio žmogaus, mitingų kalbėtojo, vedlio. Ypatinga jo žmogaus kaip asmenybės, visuomenės žmogaus ir kūrybos žmogaus dermė”, – sakė profesorė.

Kovo 11-osios akto signataras, profesorius Bronislavas Genzelis sako, kad J.Marcinkevičius buvo vienas iš rimčiausių Sąjūdžio ideologų.

“Jis išmokė tautą skanduoti “Lietuva”, – sakė B.Genzelis.

J.Marcinkevičius buvo vienas iš populiariausių 20 amžiaus pabaigos – 21 amžiaus pradžios poetų Lietuvoje. Moralinį autoritetą daugelio lietuvių akyse jis užsitarnavo dėl aktyvaus dalyvavimo Sąjūdžio veikloje ir atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Daugiatūkstantiniuose mitinguose įkvepiančias kalbas sakęs ir eilėraščius skaitęs J.Marcinkevičius iš politikos netrukus pasitraukė, tačiau autoritetas išliko iki pat mirties.

“Man atrodo, kad gyvenimo Seimo salėje nebūčiau ištvėręs. Nesigailiu, nes jei aš būčiau atsidūręs politikoje, seniai jau būčiau po žemele atsidūręs. Atvira širdimi būčiau kibęs į bevaisę ir beprasmę diskusiją, kuri nieko neduotų, išskyrus tik nusivylimą ir apmaudą”, – viename interviu 2006 metais sakė J.Marcinkevičius.

Sovietinės okupacijos metais tautinę lietuvių savigarbą J.Marcinkevičius skatino savo kūryba – ypač reikšminga buvo poetinių dramų trilogija “Mindaugas”, “Mažvydas” ir “Katedra”, sukurta septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.

1930 metais Prienų rajone gimęs J.Marcinkevičius atstovavo rašytojų kartai, iškilusiai šeštojo dešimtmečio viduryje. Jo kūrybos tematika glaudžiai susijusi su agrarinės kultūros vertybėmis, lietuvių tautos išlikimu, tradicijomis.

Literatūrai svarbūs ir J.Marcinkevičiaus vertimai, tarp kurių – Adomo Mickevičiaus ir Aleksandro Puškino kūriniai, suomių tautos epas “Kalevala”.

J.Marcinkevičius buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju Kryžiumi ir Lietuvos nacionaline premija.