2010 Rugpjūčio 03

Baltijos jūra

Miršta ir augmenija, ir gyvūnija

veidas.lt

Stiprus šiųmetis Baltijos jūros vandens “žydėjimas” dar padarys didelės žalos augmenijai ir žuvims – dalis jų ir toliau žus dėl deguonies trūkumo, kuris atsiranda pūvant dabar jau skęstantiems dumbliams, teigia gamtosaugininkas.

Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius Nerijus Zableckis BNS sakė, kad pūvantys dumbliai jūroje sudaro vadinamąsias dykumos zonas.

“Negyva zona reiškia, kad dugne miršta ir augmenija, ir gyvūnija, nes pūvant dumbliams suvartojamas deguonis ir ten susidaro “dykuma”. Nei žuvų, nei augalų nebelieka”, – sakė ekspertas.

Jis teigė, kad jau dabar Baltijos jūroje zonos, kuriose nėra gyvybės, siekia Lietuvos dydžio teritoriją.

“Jos dabar užima 70 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – tai yra Lietuvos dydžio teritorija. Tai yra didžiulė netektis, nes automatiškai mažėja tiek žuvies ištekliai, tiek augmenija žūva”, – teigė N.Zableckis.

Anot gamtosaugininko, šiuo metu Baltijos jūros žydėjimas nėra didelis – piką pasiekęs itin karštomis liepos vidurio dienomis, pastarosiomis savaitėmis jis sumažėjo dėl bangavimo ir lietaus, kurie išmaišė vandenį. N.Zableckis sako, kad norint sustabdyti “dykumų” plėtimąsi Baltijoje būtina uždrausti skalbimo miltelius su fosfatais, mažinti taršą iš žemės ūkio, valyti nuotekas iš laivų.

“Kruiziniai laivai per metus Baltijos jūroje perveža apie 80 milijonų keleivių. Didžiulė dalis laivuose susidarančių kanalizacijos nuotėkų vis dar išleidžiama tiesiai į jūrą. Paskaičiuota, jog taip į jūrą patenka apie 72 tonas azoto ir 18 tonų fosforo. Be maistinių medžiagų nuotėkose gausu bakterijų, virusų ir kitų patogenų, maisto likučių, detergentų, taip pat sunkiųjų metalų. Problema būtų išspręsta, jeigu dauguma didžiųjų Baltijos jūros uostų, įskaitant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, įsirengtų tinkamus nuotėkų surinkimo įrenginius”, – teigiama Lietuvos gamtos fondo dar vasarį prezidentei Daliai Grybauskaitei išsiųstame kreipimesi.

Lietuvos gamtos fondas yra labdaros paramos fondas, kurio tikslas – išsaugoti sveiką ir nepažeistą Lietuvos gamtinę aplinką. Fondo steigėjai – šalies visuomenės veikėjai, gamtininkai ir gamtosaugininkai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...