Per penkerius metus iki 2013 m. Lietuvos miškų plotai gali padidėti dar bent keliolika tūkstančių hektarų. Ąžuoliukai, drebulės, spygliuočiai stiebiasi ten, kur iki šiol plytėjo apleista ir nenaudojama žemės ūkio paskirties žemė, – tai daryti skatina solidi ES parama, skirta naujiems miškams sodinti. Iš viso per penkmetį šiai programai Lietuvoje numatyta išdalyti apie 200 mln. Lt, kol kas panaudota maždaug pusė šios sumos.

Šios programos sąlygos skamba patraukliai, tad joje neblogas verslo perspektyvasįžvelgė ne tik tikrieji ūkininkai, bet ir miestiečiai, samdantys miško priežiūros specialistus, kurie pasirūpina sodinukais, juos pasodina ir vėliau prižiūri. Žinoma, šis verslas, kaip ir visi kiti, turi ir rizikos šešėlį – sodinukai gali neprigyti, juos gali užpulti ligos, suniokoti miško žvėrys. Tuomet planai gauti pelno gali telikti nepasiteisinusia teorija.

priklauso nuo sodinamų medžių rūšies. Pavyzdžiui, pasirinkus ąžuolus ir sodinant juos ūkininkavimui nepalankioje žemėje, pirmoji išmoka siekia per 16 tūkst. Lt/ha, o už tokioje pat žemėje pasodintą mišrų spygliuočių ir lapuočių mišką tegausi 5,3 tūkst. Lt/ha. Tiesa, galima planuoti dvigubą verslą: pavyzdžiui, pasodinęs greitai augančias hibridines drebules ne tik gausi pirminę išmoką (iki 10,7 tūkst./ha), bet ir gali tikėtis sulaukti pelno iš jų pardavimo – tokie medžiai užauga per 20 metų.

Vėliau kasmetinės įveisto miško priežiūros išmokos siekia 1,3–2,2 tūkst. Lt/ha – verslininkai skaičiuoja, kad panašiai tiek ir atsieina kokybiško miško auginimas, tad pelno šaltinis čia yra tik pirmosios išmokos.