Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleras pabrėžia, kad jo šalies prioritetas – bendradarbiauti su kitomis Šaurės šalimis, o ne su Rusija. Esą būtent tai ir padės Latvijai greičiau atsigauti po krizės.
Apie sunkmetį, dabartines Latvijos gyventojų nuotaikas ir pagaliau – apie rusiškus pinigus kalbamės su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru.

VEIDAS: Kaip apibūdintumėte dabartines Latvijos gyventojų nuotaikas? Ar pastebite daugiau optimizmo, o gal nuotaikos vis dar tokios pat niūros kaip per krizę?

V.Z.: Krizė priverčia žmones perkainoti vertybes, pakeičia požiūrį į gyvenimą. Žinoma, krizė – bet kuriuo atveju sudėtingas laikotarpis, tačiau dabar tikrai matome pagerėjimą. Pirmiausia tai finansinių rodiklių gerėjimas. Pavyzdžiui, jau fiksuojamas nemenkas bendrojo vidaus produkto augimas: jei lyginsime pirmąjį šių metų ketvirtį su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, jis siekia 3,7 proc. Tokie skaičiai yra daug žadantys, o tai skatina gerėti ir gyventojų nuotaikas.

Pirmiausia tai pasakytina apie didėjantį gyventojų pasitikėjimą ekonomikos augimu – apklausos rodo, kad dabar jis daug didesnis nei pernai sausį.

Visi požymiai byloja ir apie tai, kad žmonės krizę įveikė ir kasdieniame savo gyvenime. Tai rodo pasikeitęs požiūris tiek į asmeninį gyvenimą, tiek į darbą, tiek į šalies ateitį, ir tas požiūris vis optimistiškesnis. Optimizmo daugėja ir tarp verslininkų, ir Latvijos vyriausybėje.

VEIDAS: Gal tai, kad Latvijoje pernai rudenį buvo perrinktas premjeras Valdis Dombrovskis, irgi rodo žmonių optimizmą?

V.Z.: Manau, kad balsuojama buvo už stabilumą ir nuspėjamumą. Didžiavausi savo tauta, kuri šiuo balsavimu pasakė, jog yra pasirengusi įveikti sunkumus ir nori, kad vyriausybė sakytų tiesą, sakytų, ką ir kaip daryti.

VEIDAS: O kiek nurodymų Latvijai duoda Tarptautinis valiutos fondas, iš kurio per krizę skolinotės nemažas sumas pinigų? Kaip žmonės vertina tai, kad šis fondas įsakinėja, ką ir kaip daryti?

V.Z.: TVF įtaka pirmaisiais mėnesiais ar pirmąjį krizės pusmetį buvo labai reikšminga. Ir labai gerai, kad ji tokia buvo, nes tai padėjo išvengti blaškymosi galvojant, ką dabar daryti. TVF padėjo priimti geriausius sprendimus.

Dabar, o ir praėjusiais metais, tai jau buvo ne nurodymai, o dialogas tarp vyriausybės ir TVF. Ir dialogas vyko ne apie tai, ką daryti, bet kaip daryti. Konkrečiai – kaip konsoliduoti biudžetą. TVF padėjo įvertinti, kokių pasekmių kiekvienas sprendimas turės ateityje. Šiuo atveju buvo labai pravartu išgirsti nuomonę iš šalies.

VEIDAS: Kaip apskritai vertinate Latvijos apsisprendimą skolintis iš TVF? Lietuva nusprendė to nedaryti. Kaip manote, kuri iš dviejų valstybių tuomet priėmė geresnį sprendimą?

V.Z.: Tai nesulyginami dalykai. Latvijos ir Lietuvos padėtis buvo visiškai kitokia, tai dvi skirtingos valstybės, net jei yra artimiausios kaimynės. Sprendimas priimtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai padėtis buvo labai sudėtinga ir pasiskolinti apskritai nebuvo iš ko – rinkoje net nebuvo skolinamų pinigų. Reikia pabrėžti, kad sprendimas skolintis iš TVF buvo labai skubus – užtrukome vos du mėnesius, kol galutinai apsisprendėme skolintis. Tuo metu situacija labai greitai keitėsi. Jau po trijų keturių mėnesių ji buvo visiškai kitokia. Taigi Latvija pasielgė taip, kaip jai buvo būtina elgtis 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais.

Vertinti galima nebent rezultatus, o ne patį sprendimą. O rezultatai yra geri, juo labiau kad pasinaudojome tik puse mums suteiktos paskolos.

VEIDAS: Kokia šiuo metu yra Latvijos pozicija dėl dalyvavimo statant naują atominę elektrinę Lietuvoje? Ar nusigręšite nuo mūsų, ar vis dėlto remsite šį projektą?

V.Z.: Latvija yra labai patikima ir sąžininga partnerė. Ir jei prieš penkerius metus Trakuose mes pasakėme, kad remsime šį Visagino elektrinės projektą, vadinasi, mes jį remiame ir šiandien, remsime ir ateityje. Mes pasirengę jame dalyvauti, jei projektas taps realybe. Tačiau čia jau labai daug kas priklauso nuo Lietuvos.

VEIDAS: Ko Lietuva nepadaro arba ką galėtų padaryti geriau, kad Jums nekiltų abejonių dėl to, jog projektas vis dėlto bus įgyvendintas?

V.Z.: Tiesiog nepasiduoti. Tuo viskas pasakyta.

VEIDAS: O kokia yra Latvijos pozicija dėl Trečiosios dujų paketo direktyvos, numatančios infrastruktūros atskyrimą nuo žaliavų tiekėjų? Regis, Jūsų šalis į tai žiūri gana atsargiai?

V.Z.: Tai vėlgi klausimas apie patikimumą. Šiuo atveju – apie pasitikėjimo vertą narystę ES. Jei esame šalys narės, privalome įgyvendinti ES direktyvas. Jei kalbame apie “Latvijos dujų” privatizaciją, mes irgi vadovausimės ES nuostatomis, nes, kaip ir jūs, esame Bendrijos narė.

VEIDAS: Dar vienas kiekvienam lietuviui šiuo metu rūpintis klausimas – dujų kaina. Teigiama, kad Latvija ir Estija Rusijos “Gazpromui” už rusiškas dujas moka 15 proc. mažiau nei Lietuva. Kokie yra tikrieji skaičiai ir ar galutinis Latvijos vartotojas išties moka mažiau nei vartotojas Lietuvoje?

V.Z.: Pirmiausia reikia pripažinti, kad tai verslas. Taigi tai verslo sutartys, ir pagal jose numatytas kainas kompanijos perka dujas. Kitas dalykas – vartotojai, kuriems kainas nustato valstybiniai reguliuotojai. Ir čia kiekvienoje Baltijos šalyje esama skirtumų. Be to, kainos svyravimas dar priklauso ir nuo naftos kainų pokyčio.

Jei vis dėlto norite tiesaus atsakymo, tai kaina, kuri mokama privačiai dujas tiekiančiai bendrovei, Latvijoje šiemet iš tiesų sumažėjo 15 proc.

VEIDAS: Domina dar užsienio investicijos Latvijoje. Lietuvoje nusistovėjusi nuomonė, kad Latvijoje didžiąją užsienio investicijų dalį sudaro rusiški pinigai. Kokią dalį jie iš tiesų sudaro?

V.Z.: Tai mitas. Pagrindinė Latvijos eksporto partnerė yra Lietuva. Pagrindinė importo partnerė – irgi Lietuva. Tuo tarpu Lietuvai tiek importo, tiek eksporto požiūriu svarbiausia yra kaip tik Rusija. Tai savotiškas paradoksas.

Jei žiūrėtume į tiesiogines užsienio investicijas, mums svarbiausios šalys yra Estija, Švedija, Norvegija, Danija ir Vokietija. Rusijos šiame penketuke net nėra.

Visame mūsų regione prekyba su Rusija sudaro 9–11 proc. Visa kita – prekybiniai santykiai su ES šalimis.

VEIDAS: O kaipgi nekilnojamojo turto burbulas? Argi Latvijoje jį pūtė ne rusiškas kapitalas?

V.Z.: Priešingai, tai buvo iš Šiaurės šalių mus pasiekusios lėšos, nes tuo metu būtent šios šalys siūlė pigių kreditų linijas. Taigi kartais ne skaičiuojame, o darome emocijomis pagrįstas išvadas.

VEIDAS: O ar dairotės partnerių tolėliau, tarkime, sparčiai augančiose šalyse, tokiose kaip Kinija ar Indija?

V.Z.: Mes dairomės visomis kryptimis, tačiau noriu pabrėžti, kad santykiai su Lietuva ir kitomis Šiaurės šalimis mums prioritetas. Šis bendradarbiavimas mums labiausiai pasitarnaus kuriant ir tobulinant naujus produktus.

VEIDAS: Įdomu, ar vis dar galime Lietuvą ir Latviją vadinti sesėmis, kaip ir prieš 20 metų?

V.Z.: Manau, kad tuomet buvo kita situacija. Dabar esame artimiausios kaimynės, ir tai niekuomet nepasikeis. Tiesiog pasikeitė aplinkybės. Bet jei mus staiga ištiktų kokia nelaimė, visi įsitikintume, kokie esame vieningi ir kaip vieni už kitus stojame mūru.

VEIDAS: Ar matote kokių nors pokyčių šios Jūsų sesės – Lietuvos užsienio politikoje? Kaip vertinate prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūrį į Baltarusiją?

V.Z.: Nesiimsiu vertinti kitos šalies užsienio politikos.

VEIDAS: Tuomet paklausime kitaip. Kokia, Jūsų manymu, tinkamiausia Lietuvos ir Latvijos pozicija Baltarusijos atžvilgiu?

V.Z.: Po rinkimų padėtis toje šalyje yra nepatenkinama, labai nuvilianti. Manau, kad svarbiausia – laikytis tokios pačios pozicijos, kokia yra bendra visai ES. Tik taip mes galime tikėtis efekto.