BFL

Ūkio ministerija (ŪM) teigia, kad iki 2014 metų Vilniuje planuojamas pastatyti Modernaus meno centras Vilniuje būtų nuostolingas ir nepritaria, kad jis būtų pripažintas valstybei svarbiu kultūros projektu.

Ministerija tokią poziciją išsakė pateikdama pastabas birželio pradžioje Kultūros ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo projektui, kuriuo siūloma Modernaus meno centrui suteikti valstybinės svarbos kultūros projekto statusą.

“Manome, kad valstybės investicijomis turi būti kuriami konkurencingi, ekonomiškai pagrįsti objektai, kuriems išlaikyti nereikėtų papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Taip pat abejotina, ar Modernaus meno centro sukūrimas turės tiesioginės įtakos atvykstamajam turizmui, kadangi muziejaus koncepcija yra orientuota į vietos lankytojus ar vienadienius lankytojus iš kitų Lietuvos regionų”, – teigia ŪM.

Nutarimo projektą lydinčiuose dokumentuose nurodoma, kad valstybė centro statyboms dešiniajame Neries krante turėtų skirti 10 mln. litų. Taip pat skaičiuojama, kad per pirmuosius penkerius centro darbo metus padengti daliai įstaigos veiklos išlaidų reikėtų po 500 tūkst. litų, o vėliau – po 1,5 mln. litų kasmet “visiškam muziejaus išlaikymui”.

Tokios planuojamos išlaidos netenkina Ūkio ministerijos, teigiančios, jog šio objekto veikla būtų nuostolinga ir jis turėtų būti išlaikomas valstybės biudžeto lėšomis. Ministerija be kita ko siūlo “iš naujo įvertinti galimybes finansuoti Modernaus meno centro projektą Europos Sąjungos paramos lėšomis”, nes dabartinėmis sąlygomis tokios objekto statyboms negali būti skiriama ES parama.

“Atsižvelgdami į ribotas galimybes skirti Europos Sąjungos paramą projektui įgyvendinti bei didelį valstybės lėšų poreikį objektui išlaikyti, nepritariame, kad šis projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu kultūriniu projektu”, – sakoma ŪM pastabose.

Tuo metu Kultūros ministerija vardindama teigiamas šio nutarimo priėmimo puses sako, kad įgyvendinant projektą būtų pritraukta apie 20 mln. litų privataus kapitalo investicijų.

“Kalbant apie trumpalaikę perspektyvą, centro-muziejaus statybų metu būtų sukurtos darbo vietos, kurios taip pat prisidėtų prie nedarbo mažinimo. Vėliau centre-muziejuje būtų sukurta 20 nuolatinių darbo vietų. Pagrindinė šios įstaigos veikla skatintų meno ir kultūros paslaugų ir jų vartojimo plėtrą Lietuvoje, tiesiogiai įtakotų atvykstamąjį turizmą, o taip pat prisidėtų prie šalies ekonomikos augimo”, – teigia Kultūros ministerija.

Pasak jos, nesuteikus Modernaus meno centrui valstybei svarbaus kultūros projekto statuso “bus atsisakyta galimybės teigiamai paveikti ekonomikos augimą ir kultūros plėtrą šalyje”.

Nacionalinės svarbos statuso siekia ir šio projekto kūrėjai. Muziejaus idėjos autorius, buvęs biotechnologijų bendrovės “Fermentas” valdybos pirmininkas Viktoras Butkus gegužės pradžioje sakė, kad toks statusas padėtų pretenduoti į ES struktūrinių fondų lėšas, o sklypas liktų valstybei.

Jis tuomet tvirtino, kad Modernaus meno centras duris turėtų atverti 2014 metų birželio mėnesį. Projekto vertė siektų 30 mln. litų – 20 mln. litų investuotų V.Butkus ir jo sutuoktinė, kaip vieninteliai viešosios įmonės dalininkai, o 10 mln. litų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Muziejaus pastatas turėtų būti ne didesnis nei 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto.

Centro kolekcija turėtų pristatyti lietuvių modernųjį meną nuo 1960-ųjų ir eksponuoti kūrinius, kurie, anot meno ekspertų, yra verti žiūrovo, tačiau ilgą laiką buvo neprieinami. Centre-muziejuje būtų eksponuojami dailės, skulptūros, video meno kūriniai. D.Butkus tvirtino, kad praėjus 3-5 metams po atidarymo kolekciją, į kurią teigė jau investavęs 6 mln. litų, jis atiduotų valstybei.

Pasak Kultūros ministerijos, Vilniaus savivaldybė įsipareigojo siekti, kad teisiniai žemės sklypo parengimo statyboms darbai būtų baigti iki 2012-ųjų balandžio pabaigos.