Pirmieji vykdomo projekto “Keleivių vežimas ir taksi” patikrinimų rezultatai ir skaičiavimai rodo, kad, pavyzdžiui, maršrutiniuose mikroautobusuose geriausiu atveju tik kas antras keleivis gauna kvitą, bandoma nuslėpti iki 80 proc. dienos pajamų, o taksi automobilis per dieną neva uždirba tik 16 litų.
VMI, analizuodama 2-jų metų laikotarpio taksi įmonių veiklos duomenis, nustatė, kad 2009 m. taksi veiklą vykdė 567 įmonės, iš jų 312 įmonių – individualios. Visos įmonės deklaravo 3,7 mln. Lt mokėtinų mokesčių, iš kurių daugiausia – apie 20 proc. – deklaravo viena iš didžiausių taksi įmonių Vilniuje. Pažymėtina, kad 20 didžiausių įmonių deklaruota mokesčių suma sudarė daugiau kaip 70 proc. visos mokesčių sumos.
VMI nustatė, kad 2010 m. vykdžiusios veiklą 476 įmonės deklaravo 2,1 mln. Lt mokėtinų mokesčių ir tiek pat sumokėjo. Viena iš didžiausių taksi įmonių deklaravo apie 0,4 mln. Lt (18,7 proc.). Kitų 20-ies įmonių deklaruotų mokesčių suma buvo 1,17 mln. Lt arba 55,8 proc. visos deklaruotų mokesčių sumos. Visų likusių 455 įmonių – tik 0,54 mln. Lt (25,5 proc.). Analizė parodė, kad 21 įmonė deklaravo 74,5 proc. visos deklaruotos mokėtinų mokesčių sumos. Pagal atliktus skaičiavimus, kai kuriose įmonėse vienas taksi automobilis, turintis licencinę kortelę, tariamai per dieną gavo nuo 16 iki 45 Lt pajamų.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI), vykdydamos projektą “Keleivių vežimas ir taksi”, jau atliko ir 65 operatyvius patikrinimus įmonėse, vykdančiose keleivių vežimo nustatytais maršrutais veiklą. Mokesčių administratorius stebėjo, ar, sumokėjus už važiavimą, išduodami kvitai, kaip apskaitomos gautos pajamos, kiek pervežta keleivių ir pan. Už patikrinimų metu nustatytus pažeidimus – neišduotus kasos aparatų kvitus, rastą pinigų perteklių kasoje, darbą be galiojančios licencijos – mikroautobusų vairuotojams bei įmonių vadovams surašyti 36 Administracinių teisės pažeidimų protokolai (toliau – ATPP).
“Tik kas antro keleivio sumokėtus 3 litus vairuotojai įvedė į elektroninį kasos aparatą ir išdavė kvitą. Be to, pas kas antrą tikrintą vairuotoją rastos neapskaitytos lėšos”, – apie nustatytus pažeidimus informuoja Vilniaus AVMI viršininkas Marius Žemgulis.
Vilniaus AVMI, pasirinktais maršrutais atlikusi kontrolinius važiavimus ir maršruto stebėjimus visą darbo dieną, nustatė realias įmonių pajamas, gaunamas tuo maršrutu pervežant keleivius. Atliktas stebėjimas parodė, kad tikrintos įmonės apskaitydavo net iki kelių kartų mažesnes pajamas. Šie duomenys bus įvertinti atliekant įmonių mokestinius patikrinimus.
Kauno AVMI taip pat atliko kontrolinius važiavimus maršrutiniais mikroautobusais, kur nustatė nuo 20 iki 60 proc. didesnius dienos pardavimus nei nurodomi apskaitoje, kitaip tariant, bandoma nuslėpti nuo 80 iki 40 proc. visų dienos pajamų. Dviejų įmonių vadovai bus nuodugniai patikrinti, siekiant išsiaiškinti realias jų pajamas, pragyvenimo šaltinį.
Įvairaus pobūdžio pažeidimų – nuo neįjungtų taksometrų, grynųjų pinigų pertekliaus kasose iki neregistruotos veiklos, nelegalių darbuotojų, darbo laiko apskaitos pažeidimų, atlyginimo “vokelyje” bei kitų – užfiksuota ir patikrinus Klaipėdos apskrities taksi paslaugų įmones bei maršrutinių mikroautobusų vežėjus. Vienoje Klaipėdos įmonėje taksistai darbavosi, nors įmonės dokumentuose nurodyta, kad jie tuo metu atostogauja savo sąskaita. Kitoje patikrintoje įmonėje nustatyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtas darbuotojų realiai dirbtas darbo laikas – po patikrinimo penkiolikai darbuotojų padidintas darbo užmokestis, jie įdarbinti pilnu arba puse etato, dvigubai padidinant atlyginimą, dirbantiesiems papildomai sumokėta už viršvalandžius. Dažni pažeidimai, kai taksi vairuotojai negali pateikti dokumentų, kuriuos privaloma turėti darbo metu, t.y. kelionės kvitų blankų naudojimo žurnalų, taksometrų kasos operacijų žurnalų, taksi vairuotojų kortelių, kuriose būtų nurodyti teikiamų paslaugų įkainiai ir kt.
“Projektu “Keleivių vežimas ir taksi” siekiama daugiau skaidrumo keleivių vežimo sektoriuje, todėl numatoma viešinti atvejus apie mokesčius mokėti vengiančias įmones, pateikti visuomenei jų pavadinimus. Neabejotina, kad šio sektoriaus veiklos skaidrinimas prisidės ir prie sąžiningos konkurencijos užtikrinimo”, – pažymi Marius Žemgulis, pabrėždamas, kad minėtas paslaugas teikiančios įmonės bus nuolat stebimos, nagrinėjami jų veiklos rodikliai, kilus įtarimų, į pokalbius bus kviečiami įmonių vadovai.
Mokesčių administratorius ragina keleivius, atsiskaitančius už suteiktas paslaugas, reikalauti kasos kvito, taip ne tik užkertant galimybę nesąžiningiems vežėjams vogti biudžeto lėšas, bet ir užsitikrinant bent minimalias garantijas nelaimės atveju.
VMI pažymi, kad projekto metu įmonės ne tik tikrinamos: aktyviai komunikuojama su šių verslo sričių asociacijomis, įvairias analizes atliekančiais mokslininkais, tiesiogiai bendraujama su įmonių vadovais.
Maršrutinių mikroautobusų ir taksi keleiviai bei visi mokesčių mokėtojai apie pastebėtus mokestinius pažeidimus gali pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę anketą interneto svetainėje www.vmi.lt ar apsilankę savo gyvenamosios vietos mokesčių inspekcijoje.
Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, atsakinga už 23 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai – pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizo mokesčiai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą sudaro biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius – VMI – ir vietos mokesčių administratoriai – apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.
VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas ir jų užpildymo taisykles, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikiama daug kitų elektroninių paslaugų. Lietuvos gyventojams ir įmonėms trumpuoju telefonu 1882 Mokesčių informacijos centras teikia konsultacijas gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno ir socialinio mokesčių, pajamų ir turto deklaravimo klausimais, teikia informaciją apie mokestinių procedūrų vykdymą ir bendrąją informaciją apie VMI.