Penktadienį Vyriausybė pristatė planą, kaip nuo kitų metų ketinama keisti mokesčius. Pertvarka, kuri palies darbuotojus, šeimas, verslą, žemdirbius, jau spėjo sulaukti ir palankių, ir itin kritiškų vertinimų.

Rima JANUŽYTĖ

Tarp mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo siūlymų – ketinimas neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) sulyginti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA) – 380 eurų. Taip pat norima atsisakyti dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus, jį keičiant tiesiogiai mokamomis išmokomis už vaikus: už pirmą ir antrą vaiką būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, o už trečią ir daugiau vaikų iki 18 metų – po 75 eurus.

Vyriausybė siūlo taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir „Sodros“ įmokoms: 100 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 380 eurų (MMA), ir proporcingai mažesnį dydį uždirbantiems iki 480 eurų. Taip pat ketinama nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms – tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas.

Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomi pakeitimai minimalią algą uždirbančių ir vaikų neauginančių žmonių pajamas padidintų 20 eurų, o gaunančių vidutinį darbo užmokestį – 11 eurų per mėnesį. Vieną vaiką auginančios šeimos, kurioje abu tėvai uždirba MMA, mėnesio pajamos didėtų 48 eurais, du vaikus – 78 eurais, tris vaikus – 108 eurais. Jei vaikus auginantys sutuoktiniai gauna vidutinį darbo užmokestį, jų pajamos didėtų 21 euru, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.

Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio teigimu, nauja mokesčių sistema – ne naujų mokesčių įvedimas, o priemonė mažinti skurdą bei mažiausias pajamas gaunančių asmenų mokestinę naštą, taip pat – skatinti verslumą ir net pritraukti investicijų.

„Mokesčių tvarkos pakeitimais siekiame mažinti skurdą ir nelygybę, suteikti paramą šeimoms, supaprastinti mokestinę sistemą, padaryti ją patrauklesnę, skatinančią verslumą. Siekiame sukurti aplinką, kad ji skatintų didesnes investicijas ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą“, – antrina finansų ministras Vilius Šapoka.

Skaičiuojama, kad pensijoms, vaikams, skurdo mažinimui kitąmet valstybės biudžete papildomai reikės numatyti apie pusę milijardo eurų, o bendra suma, pertvarkant mokesčių politiką, sieks 4 mlrd. eurų.

Vertindami planuojamą mokesčių pertvarką analitikai ir ekonomistai jau pasiskirstė į „už“ ir „prieš“ stovyklas, tačiau net ir palaikantieji Vyriausybės pristatytą planą turi jam pastabų.

Į reformos gynėjų gretas stojęs banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis privalumu laiko tai, kad patobulintina mokesčių sistema, tikėtina, bus paprastesnė, skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad mokesčių reforma palengvėjimo suteiks tik pačias mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, todėl ateityje reikėtų ieškoti galimybių mažinti naštą ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms.

Prieštaringai galima vertinti ir sprendimą socialinio draudimo įmokas skaičiuoti nuo minimalaus atlyginimo net tuo atveju, kai darbuotojas dirba ne visu etatu ir uždirba mažiau nei minimalų atlyginimą. Darbdaviams tai – papildoma mokesčių našta. Kita vertus, taip apsaugomi darbuotojai, kurie galės tikėtis didesnių socialinių išmokų senatvėje ar nelaimės atveju. Be to, taip bandoma kovoti su vis dar paplitusia mokesčių vengimo forma, kai darbuotojas ne visu etatu įdarbinamas tik formaliai.

Užtat sprendimą atsisakyti papildomo NPD, taikomo vaikus auginančioms šeimoms, ir jį pakeisti tiesiogine vaiko išmoka analitikas vertina teigiamai. Dėl tokio pokyčio didžiausios naudos, jo teigimu, gaus mažesnes pajamas gaunančios bei daugiau vaikų auginančios šeimos, kurios iki šiol visa NPD teikiama nauda pasinaudoti negalėjo.

Teigiamas pokytis, N.Mačiulio vertinimu, yra ir tai, kad vaiko išmoka nebepriklausys nuo šeimos pajamų: šeimoms nereikės baimintis, jog padidėjus atlyginimui vaiko pinigai bus prarasti. Todėl turėtų sumažėti paskatų slėpti pajamas. Be to, tokios paramos administravimas daug paprastesnis ir pigesnis.

Teigiamai analitikas vertina ir ketinimą taikyti pelno mokesčio lengvatas įmonėms, užsiimančioms tyrimų komercializavimu bei investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, pelno mokesčio ir socialinio draudimo įmokų netaikymą pirmaisiais naujai įsteigtų įmonių metais. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad tokia papildoma mokestinė paskata mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir investuojančioms įmonėms bus brangi, o prarastas pajamas valstybės biudžete reikės kažkaip kompensuoti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2017-m