Premjeras Andrius Kubilius, pareikšdamas, kad krizės dugnas jau praeityje, “pamiršo” paminėti, kad šiemet mokesčių surenkama netgi mažiau negu juodaisiais 2009-aisiais, o vidaus vartojimas ir toliau krinta.

Per lapkričio pabaigoje vykusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimą premjeras Andrius Kubilius kolegoms didžiuodamasis pranešė, kad krizės duobė jau liko už nugaros ir ekonomika atsigauna – gerėja biudžeto deficito reikalai, eksportas, į Lietuvą ateina pasaulinio garso kompanijų. Tačiau premjeras pamiršo pridurti, kad šiemet mokesčių į valstybės biudžetą surenkama netgi mažiau negu juodaisiais 2009-aisiais. Finansų ministerijos (FM) duomenimis, pernai per dešimt mėnesių pajamų iš mokesčių į biudžeto katilą surinkta 11,3 mlrd. Lt, o šiemet sausį–spalį – 10,7 mlrd. Lt.

Su premjero teiginiu, kad duobė liko praeityje, nesutiktų ir dalis vidaus rinkoje dirbančių verslininkų. “Mano nuomone, 2009-aisiais visu pajėgumu čiuožėme žemyn, o dabar sustojome ir esame dugne. O tam dugnui būdingi nelygumai – tai truputį pašokame, tai nukrintame. Baikite juokus, kaip galima kalbėti apie tai, kad išlipome iš krizės? Aš dar krizės pradžioje sakydavau, kad nuo kalno krintame staigiai, o į viršų labai ilgai lipame lėkštu šlaitu”, – dėsto “Norfos” prekybos tinklą valdančios bendrovės “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Per dešimt šių metų mėnesių “Norfos mažmenos” apyvarta, palyginti su pernai, vis dar krito 6 proc., ir tai vaizdžiai iliustruoja visos mažmeninės prekybos, geriausiai atskleidžiančios vidinį vartojimą, padėtį. Statistikos departamento duomenimis, sausio–spalio mėnesiais mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, palyginti su pernai, smigo dar 5,4 proc. Vadinasi, gyventojai ir toliau tebesiveržia diržus. Gera žinia tik ta, kad vartojimo kritimas nuo metų pradžios gerokai sulėtėjo.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas įsitikinęs, kad krizė į kiekvieną įmonę ir žmogaus namus atėjo labai individualiai, tad taip pat individualiai ji ir išeina. Kai kurios pramonės šakos jau iš tiesų gali kalbėti apie pagyvėjimą eksporto rinkose, tačiau šie gerėjimo ženklai kol kas nėra materializavęsi nei mokesčių surinkimu, nei vartojimo rodikliais.

“Manau, kad dalis įmonių ropščiasi iš krizės, bet tikrai nėra jokių prielaidų sakyti, kad didžioji ekonomikos dalis kyla į viršų, nes papildomų darbo vietų dar nėra kuriama, o nemažos dalies žmonių pajamos palaikomos šešėlinės ekonomikos. Kai ekonomika pradėjo sparčiai augti 2003-iaisiais, prireikė trejų ketverių metų, kol tas augimas pasiekė daugumos žmonių kišenes. Taigi dabar matomas 1–0,5 proc. BVP augimas yra labiau statistinis laimėjimas, o ne realus ekonominis gyventojų pojūtis”, – aiškina ekonomistas.

Mokesčių surenkama mažiau

Šiemet krito trijų pagrindinių mokesčių – pelno, gyventojų pajamų ir akcizų surinkimas. Didžiausias sumažėjimas matyti pelno mokesčio skiltyje: šiemet pajamų iš šio mokesčio surinkta 823 mln. Lt, o pernai – 1,46 mlrd. Lt.

Ekspertai aiškina, jog toks ženklus sumažėjimas esąs dėl to, kad pelno mokestis mokamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus.

“2009 m. daugiau pajamų buvo gauta už 2008 m. uždirbtą pelną, o šiemet pelno įplaukas mažina 2009-ųjų krizės nuostoliai”, – aiškina Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Raimonda Žutautienė.

Mažiau pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio rodo, kad šiemet padidėjo nedarbo lygis, mažėjo darbo užmokestis, darbuotojai traukėsi į “šešėlį”. O mažesnis pajamų iš akcizų surinkimas dar kartą patvirtina, kad Vyriausybė, smarkiai pakeldama akcizų mokestį, padarė klaidą. “Pasireiškė garsioji Lafero kreivė – padidinome akcizus, bet, deja, surinkome mažiau, nes vis daugiau rusiškų cigarečių pakelių mėtosi ant grindinio”, – Lietuvoje paplitusį kontrabandinių akcizinių prekių vartojimą pabrėžia mokesčių ekspertas, “Ernst&Young” partneris Kęstutis Lisauskas.

Iš visų mokesčių šiemet didėjo tik PVM surinkimas, tačiau R.Žutautienė pripažįsta, kad šis gerėjantis rodiklis – ne atsigaunančios ekonomikos ir didėjančio vartojimo pasekmė, o pakelto PVM tarifo įtaka.

Vis dėlto K.Lisauskas mano, kad iš mokesčių surinkimo nederėtų spręsti apie krizės būseną, nes daug ekonominių rodiklių rodo, jog blogiausia jau lyg ir praeityje. “Pelno ir gyventojų pajamų mokesčio rodiklis atsilieka metais, o PVM ir akcizų mokesčiai atitinka tų pačių metų situaciją. PVM didėjimas yra atsigavimo indikacija”, – tvirtina ekspertas.

Ekonomiką į viršų tempia eksportas

Nors dalis sektorių vis dar jaučiasi esantys dugne, daugybė ekonominių rodiklių rodo, kad atsigauna į eksportą orientuota pramonė. Eksportas pamažu į viršų tempia visą ekonomiką, tačiau už šią gerą žinią turime būti dėkingi tik atsigavusioms užsienio šalims.

“Lietuvos ekonominė padėtis laipsniškai gerėja, tačiau dabartinių tendencijų dar negalima vadinti tvariu ekonomikos atsigavimu. Nepaisant to, kad metinis šalies BVP pokytis jau antrą iš eilės ketvirtį yra teigiamas, ekonomikos augimas kol kas labai nereikšmingas”, – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Antrąjį ketvirtį BVP, palyginti su praėjusiais metais, augo 1,1 proc., o trečiąjį – 0,6 proc., tačiau jei vertintume sausio–rugsėjo laikotarpį, matytume, kad, palyginti su pernai, BVP pakilo vos 0,1 proc.

G.Kadziausko vertinimu, eksportas atsigauna, nes mūsų įmonės susimažino sąnaudas, tapo konkurencingesnės ir laiku sureagavo į paklausą mažiau kritusiose ar valstybių stimuliuojamose rinkose. Ekonomistas įžvelgia ir Vyriausybės indėlį: ji sugebėjo suvaldyti viešuosius finansus ir išlaikyti nedevalvuotą litą.

Jei eksportas ir toliau augs, paskui save po truputėlį ištemps visą ekonomiką. A.Izgorodinas pabrėžia, kad paspartėjus eksporto atsigavimui pastaruoju metu investicijų ir vidaus paklausos nuosmukio tempai akivaizdžiai sumažėjo. O ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorė Kristina Maikštėnienė priduria, kad jau ir Lietuvos gyventojai ima optimistiškiau žvelgti į ateitį: Lietuvos statistikos departamento matavimais, vartotojų pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis 2010 m. spalio mėnesį, palyginti su tuo pat metu pernai, padidėjo penktadaliu.

Vis dėlto ekonomistė dr. Margarita Starkevičiūtė mano, kad neužtenka vien laukti, kada mus išgelbės eksportas, – Vyriausybė turi imti skatinti ir vidaus vartojimą. “Iš duobės palypėjome dėl išorės veiksnių, o dabar reikalinga atkurti vidaus rinką”, – tvirtina M.Starkevičiūtė.

Ekspertė mato tris galimybes, kaip tai padaryti: užtikrinti, kad nevėluotų valstybinio sektoriaus atsiskaitymai su verslu, panaudoti ES socialinio fondo programų pinigus jaunimo stažuotėms įmonėse, nes vidaus rinka pradedama skatinti nuo jaunų žmonių. Trečia, sparčiau gerinti verslo aplinką ir ieškoti užsienio investicijų, o papildomų lėšų tam rasti efektyviau valdant savivaldybių ir valstybės skolą bei skolinimąsi.

Nedarbas stabilizavosi

Praėjusią savaitę Lietuvą pradžiugino žinia, kad 2010 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis pagaliau stabilizavosi: Statistikos departamento duomenimis, nedarbas šalyje buvo 17,8 proc., arba puse procento, mažesnis nei antrąjį 2010 m. ketvirtį.

Tačiau verslininkas D.Dundulis nemato priežasties džiaugtis. “Turime beveik 18 proc. nedarbą, per visą šitą laikotarpį kokie 15 proc. gyventojų emigravo. O jei jie nebūtų emigravę, įsivaizduojate, kiek siektų nedarbas? Be to, žmonės emigravo ne iš biudžetinių įstaigų, o iš privataus verslo, tad kuo čia džiaugtis?” – optimistinių ženklų ir šioje žinioje neįžvelgia pašnekovas.

A.Izgorodinas pritaria, kad statistiniam nedarbo sumažėjimui įtakos turėjo dideli emigracijos srautai, nes, Statistikos departamento duomenimis, šiemet per dešimt mėnesių savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo keturis kartus daugiau žmonių negu pernai – 74,1 tūkst.

Kalbintų ekspertų vertinimu, darbo vietų gausėjimas Lietuvoje pasijus dar negreitai, nes šis rodiklis gerėjant ekonominei padėčiai atsilieka. G.Kadziauskas pastebi, kad įmonės per krizę išmoko dirbti efektyviau ir su mažiau darbuotojų.

“Siauresniąja prasme kalbant galima būtų pasakyti, kad krizės dugnas pereitas, nes matome tam tikrą augimą, eksporto atsigavimą, tačiau, be jokios abejonės, negalima džiūgauti, nes nedarbas tebėra didelis. Be to, labai didelė problema – vidaus rinkos atsigavimas”, – apibendrina LPK viceprezidentas dr. Gediminas Rainys.

Pasak jo, Lietuvos ekonomikai didelę grėsmę artimiausiu metu kelia trys veiksniai: demografinės padėties blogėjimas, deindustrializacija ir viešųjų finansų problema.

Taigi problemų, kurias Lietuva dar turi įveikti, matyti labai daug, todėl per anksti apsidžiaugti, kad krizė baigėsi, gali būti pavojinga.