Mokymasis ir skaitymas visada likdavo kalėjimų subkultūros, kuri Lietuvoje jau nyksta, nuošalyje. 11-oje Lietuvos kalinimo įstaigų mokosi trečdalis nuteistųjų, pernai 1,5 tūkst. jų gavo mokslo baigimo pažymėjimus. „Žmonės čia ateina ne mokytis. Tai ne kalėjimas mokykloje, bet mokykla kalėjime“, – prie įėjimo į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pasitinka didžiausios laisvės atėmimo vietose dirbančios bendrojo ugdymo mokyklos – Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro (VJSKBLC) direktorius Arvydas Šuksteris.
Gabija SABALIAUSKAITĖ
Dovaidas PABIRŽIS
Įžengus į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teritoriją, skelbimų lentoje ryškiausiai matyti Rugsėjo 1-osios sveikinimas.
Keturiose Vilniaus laisvės atėmimo vietose dirbanti mokykla, iki 1994 m. vadinta Vilniaus nuteistųjų švietimo konsultaciniu punktu, turi maždaug 400 mokinių ir per 20 užsieniečių, norinčių pramokti lietuviškai. Šios mokyklos auklėtiniai gali įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, be to, mokykla tampa tarpininke tiems, kurie nori įgyti aukštojo mokslo diplomą.
Pirmoji aplankyta patalpa – viena iš nedidelių kabinetų, skirtų mokyklai ir išsimėčiusių keliuose Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pastatuose. Atrodytų, įprastas mokytojų kambarys, įmūrytas šaltesniuose koridoriuose: keli darbo stalai su popieriais ir pieštukinėmis, šviesiai išdažytos sienos, informacinė lenta su Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimais, biblioteka, kurioje surikiuoti naujo leidimo lietuvių literatūros klasikų kūriniai. Nugara į knygų lentyną, prižiūrimas mokytojo, prie kompiuterio sėdi nuteistasis.
„Kai mokiausi laisvėje, norėjau studijuoti teisę arba ekonomiką, o atsidūręs čia, Lukiškėse, nutariau studijuoti abu dalykus. Kameroje turiu daug laisvo laiko, todėl galiu mokytis ir skaityti, nieko daugiau čia nepriveiksi. Dabar esu Balstogės universiteto antrakursis ir Mykolo Romerio universiteto pirmakursis“, – pasakojimą pradeda Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sėdintis kalinys.
Jeigu jau supykote, kad suklydęs ir nusikaltimą padaręs žmogus kalinimo įstaigoje tuo pat metu siekia dviejų aukštojo mokslo diplomų, metas pasakyti, kad už šio nuteistojo studijas moka tėvai. Jie maždaug 1,5 tūkst. eurų per metus kainuojantiems mokslams pinigų atseikėjo iš santaupų, dar pardavė automobilį.
Nuotoliniu būdu besimokantis kalinys studentas sėkmingai išlaikė 4 valstybinius brandos egzaminus, vieno jų įvertinimas buvo 80 balų, kitų – apie 30.
„Į Lukiškes pakliuvau likus keliems mėnesiams iki abitūros egzaminų, todėl jau būdamas čia iškart parašiau prašymą baigti vidurinę mokyklą ir laikiau egzaminus. Studijuoti norėjau dar būdamas laisvėje, o dabar, kai gresia ilgas laisvės atėmimas, laiko leisti bet kaip nesinori. Geriau įgyti diplomą, o kadangi yra galimybė – ir du“, – tęsia jis.
Šis nuteistasis, prižiūrimas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbančių VJSKBLC pedagogų, tam tikru laiku gali naudotis kompiuteriu ir internetu studijų tikslams. Virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“ jis gauna užduotis, stebi paskaitų įrašus, jei reikia, elektroniniais laiškais susisiekia su dėstytojais. Artimiausi kalinio darbai – logikos, teisės istorijos egzaminai.
„Kartais norisi išvykti į tikras paskaitas, kad ir su priežiūra. Pabendrauti su dėstytoju, pabūti tikroje paskaitoje, tai juk ne tas pats, kaip gauti medžiagą iš „Moodle“ ar stebėti paskaitas per kompiuterį. Bet jei nori mokytis, nematau problemos, kad tie mokslai vyksta internetu ar nufilmuoti kamera. Juk toks yra nuotolinių studijų organizavimo būdas“, – svarsto pašnekovas, dar nebuvęs tikroje universiteto auditorijoje.
Jis – vienas iš 4 nuteistųjų, kurie Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime siekia aukštojo mokslo diplomo. Vieninteliame kalėjime Lietuvoje dirbantis VJSKBLC teikia ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą, organizuoja anglų, lietuvių kalbos užsieniečiams ir informacinių technologijų kursus.
Matuojant visos šalies mastu, ko nors atlikdami bausmę mokosi 30 proc. iš iki 8 tūkst. įkalintų asmenų. Nuo rugsėjo pirmą kartą dar nenuteisti, bet tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys iki 16 metų amžiaus gali mokytis, o esantieji atvirose kolonijose ir socialinės reabilitacijos centruose – mokytis laisvėje esančiose įstaigose. Galimybė mokytis sudaryta visose 11 kalinimo vietų, juolab kad ir patys kaliniai tokios galimybės nesikrato.
A.Šuksteris prisimena maždaug 2000-uosius, kai rašydamas magistro darbą atliko nuteistųjų apklausą. Jos rezultatai dar prieš 15 metų atskleidė, kad mokytis kaliniai, bent teoriškai, tikrai norėtų: 85 proc. atsakė teigiamai.
Galima sakyti, kad apribojimų siekti mokslo pagal nusikaltimus, bausmės laikotarpį ar kitką nėra. Vis dėlto išlygų pasitaiko. Pavyzdžiui, jei nuteistasis laikomas po 7 spynomis, kažin ar koks mokytojas galės jį pasiekti. VJSLBC direktorius paaiškina, kad pagrindinis reikalavimas yra suderinti izoliaciją ir mokymą, būtina atskirti vienoje byloje teisiamus asmenis.
Kalbų, informacinių technologijų kursai vyksta grupėms, tačiau bendrojo ugdymo dalykų nuteistieji mokosi savarankiškai, individualiai padedant mokytojams. Dalykų pamokų jie neturi, o su „bendraklasiais“ susitinka nebent per tarpinius atsiskaitymus, egzaminus.
„Norintiems mokytis visada bus pagelbstima. Reikia pasakyti, kad mokinių grupės labai skirtingos – nuo beraščių iki laisvai besiorientuojančių, – pabrėžia A.Šuksteris ir priduria, kad pasitaiko ir tokių mokinių, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaiko beveik šimtukais. – O štai kitas nuteistasis prašo priimti į 7 klasę, bet iš jo mokyklos sulaukėme atsakymo, kad nors jis ir mokėsi šešerius metus, visus juos praleido toje pačioje pirmoje klasėje.“
Kitaip, kaip tik mokyklų siekiu kuo ilgiau išlaikyti mokinius įstaigoje dėl krepšelio lėšų, to nepaaiškinsi. Todėl VJSLBC direktorius sako, kad neretai kalinių išsilavinimas neatitinka jų realių žinių.
1901 m. statant Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kaip juokauja jo darbuotojai, caras apie mokyklą negalvojo. Vienintelė kalėjimo paskirtis buvo izoliuoti. Todėl dabar nuteistųjų mokymuisi skirti kabinetai išmėtyti po visus šio architektūrinio paminklo pastatus. Vieni kabinetai įrengti iš kamerų, kitus galima rasti pusrūsyje, kur palubėje įsriegtus langelius dengia užuolaidos, per kurias net grotų nematyti.
Informacinių technologijų kabinete – dvi eilės stalinių kompiuterių, priešais juos – išmanioji lenta. Didesnėje „klasėje“, kurioje dviem kalbomis vyksta lietuvių kalbos kursai užsieniečiams, mokiniams ir iš Taivano, ir iš Norvegijos, suolų jau daugiau, o ant plastikinės baltos lentos paryškintos besikeičiančios išlinksniuotų daiktavardžių galūnės.
„Jei bus statomas naujas kalėjimo pastatas, socialinės reabilitacijos reikmėms, užsiėmimams, mokymo programoms, profesiniam, bendrajam ugdymui turėtų būti atskiros patalpos, – svarsto A.Šuksteris. – Pavyzdinės mokymosi sąlygos yra Danijoje, Niborgo kalėjime. Žinoma, ten daug kas kitaip, kalėjimuose žmonių nedaug, visai kitos ir piniginės investicijos. Lankydamiesi Danijoje išgirdome, kad darbuotojai vos susitvarko su 10 tardomųjų, o mes juos galime skaičiuoti šimtais. Arba kai gavome pirmus šešis kompiuterius, labai džiaugėmės, o atvažiavo danai ir stebėjosi tokia mūsų laime.“
Išsilavinimo dokumentų pasigenda laisvėje
Alytaus pataisos namuose daugelį mokymuisi skirtų erdvių nuteistieji sutvarkė savo rankomis.
„Patalpos, kuriose vysta mokymas, priklauso Alytaus pataisos namams. Daug darbų jose atliko patys mokiniai, projektinės veiklos metu pakeisti langai, sutvarkyta kabinetų aplinka, užtikrinta tinkama temperatūra. Apskritai infrastruktūra yra nebloga ir šiuolaikinė – naudojama multimedija, projektoriai“, – besimokančiųjų Alytaus pataisos namuose sąlygas apžvelgia Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras.
Jo vadovaujamoje įstaigoje mokslo metus šiemet pradėjo 240 nuteistųjų, dar 200 jų mokysis pagal bendrojo ugdymo programą Alytaus jaunimo ir saugusiųjų mokykloje.
„Nutiestieji gali rinktis iš 6 profesinio mokymo programų, visos yra paklausios darbo rinkoje. Pavyzdžiui, suvirintojų mokymo programa – paklausios inžinerinės pramonės dalis, rengiame ir elektros mechanikus, turime dvi statybos, taip pat siuvėjų, baldžių programas“, – vardija V.Zubras.
Alytaus profesinio rengimo centro direktorius pasakoja apie profesinio mokymo organizavimą pataisos namų teritorijoje ir svarsto, kad turinio požiūriu mokymas nelabai kuo skiriasi nuo laisvėje vykstančių pamokų. Su nuteistaisiais dirba dalykų mokytojai, pavyzdžiui, kalbos kultūros moko lietuvių kalbos mokytoja, profesijos dalykus dėsto profesijos mokytojai. Sudėtingesnis nebent praktinis mokymas, bet ir tai pasirinkusieji baldžių programą įgūdžių mokosi realioje darbo aplinkoje, dirba valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų.
„Žinoma reikia aiškiai pasakyti, kad yra mokytojų, kurie nenori ten dirbti. Tačiau turime ir jaunų specialistų, dirbančių pataisos namų teritorijoje. Kai kalbuosi su mokytojais, iš jų girdžiu, kad pamokos vyksta tvarkingai, incidentų nebūna. Patys mokiniai yra motyvuoti, dalis jų stengiasi ir dėl charakteristikų, kurias mokytojai pateikia svarstyti lygtinio paleidimo komisijai. Tai gal ir priverstinis stimulas, bet vis tiek didinantis motyvaciją“, – neabejoja V.Zubras.
Alytaus profesinio rengimo centro direktorius sako, kad būtų galima rasti ir savotiškų sėkmės istorijų. Pavyzdžiui, vienas nuteistasis, atlikęs bausmę ir išėjęs į laisvę, įsidarbino Alytuje, duonos kepykloje. Be to, neretai pasitaiko, kad, profesinę kvalifikaciją įgiję ir tai liudijantį dokumentą pradanginę dar būdami kalinimo įstaigoje, išėjusieji į laisvę susisiekia ir prašo padėti jį rasti, nes reikia parodyti darbdaviui.
„Tai įrodo, kad atliekant bausmę įgytas amatas turi teigiamos įtakos socializacijai. Žinoma, tai priklauso ir nuo žmogaus požiūrio“, – apibendrina V.Zubras.
Nuteistųjų mokslas – ne egzotika
Sąlygos mokytis sudarytos visose 11 kalinimo vietų. Kaip paaiškina Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus viršininkas Gintautas Klimavičius, kalinimo įstaigose dirba Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios mokyklos, kurios išduoda savo dokumentus, todėl baigimo pažymėjimuose nematyti, kad asmuo išsilavinimą ar profesiją įgijo būdamas nelaisvėje.
Priklausomai nuo to, kokį išsilavinimą, pagrindinį ar žemesnį, įgijo laisvėje, mokytis pagal bendrojo ugdymo programas gali visi nuteistieji. O štai galimybės rinktis profesinio mokymo programas yra ribotos grynai dėl vietų, patalpų skaičiaus.
„Profesinį mokymą vykdome taip, kaip įstengiame. Vietų skaičius ribotas, todėl ne visi nuteistieji spėja pakliūti mokytis norimos specialybės. Pasitaiko projektų, kurių metu galime sudaryti papildomų grupių, priimti mokytis daugiau nuteistųjų“, – tvirtina G.Klimavičius ir priduria, kad jei nuteistasis nori mokytis, bet neturi nė menkiausių finansinių galimybių, jam parūpinama reikalingų priemonių.
Kalėjimų departamento atstovas pabrėžia, kad pastaraisiais metais padaugėjo nuteistųjų, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programą, todėl jų jau daugiau nei profesinio mokymo dalyvių.
„Dalis nuteistųjų mokosi dėl tolesnio gyvenimo perspektyvų, be to, besimokantieji turi daugiau „privilegijų“, už gerą mokymąsi skatinama, tarkime, nuteistasis gali gauti padėką ar papildomų pasimatymų“, – komentuoja G.Klimavičius ir priduria, kad mokslas atliekant bausmę – įprastas reiškinys, todėl nereikėtų jo laikyti egzotika.
2014 m., Kalėjimų departamento duomenimis, aukštojo mokslo įstaigose visoje šalyje mokėsi 9 nuteistieji. Kaip tvirtina visi „Veido“ kalbinti pašnekovai, tokie atvejai – ne tendencija, bet išimtys, nes daugiausia per 1,3 tūkst. nuteistųjų mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, beveik tiek pat jų – profesinėje.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų sąrašuose taip pat yra vienas nuteistasis, siekiantis magistro laipsnio. VGTU Nuotolinių studijų centro direktorius doc. Vaidotas Trinkūnas, paprašytas apžvelgti kalinimo įstaigose esančiųjų galimybes studijuoti ir jiems keliamas sąlygas, tvirtina, kad tokios nuotolinės studijos nesiskiria nuo mokslo organizavimo kitiems asmenims, negalintiems atvykti į universitetą – auginantiems mažamečius vaikus, turintiems judėjimo negalią ar dažnai keliaujantiems.
Taigi ir priėmimo sąlygos bausmę atliekantiems asmenims yra tokios pat kaip ir kitiems studentams. Skirtumas tas, kad reikalingi dokumentai siunčiami paštu, bendraujama neakivaizdžiai. V.Trinkūno teigimu, pagal universitete nustatytos tvarkos galimybes studijuojančiajam iš kalinimo įstaigos gali būti sudaromas individualus studijų grafikas ir individuali studijų programa.
„Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, ar įkalinimo įstaiga sudarys bent minimalias sąlygas studijuoti. Buvo atvejis, kai įkalinimo įstaiga nesuteikė galimybės studijuojant naudotis internetu, studentas nebeturėjo galimybės naudotis virtualioje aplinkoje esančiais ištekliais ir bendrauti su dėstytojais, todėl studijas teko nutraukti“, – komentuoja VGTU atstovas.
Mokytis nėra gėda
Jis priduria, kad kalinimo įstaigoje esančių asmenų studijos nėra masinis reiškinys. Minėtam VGTU studentui paskaitų konspektai, užduotys, darbų atlikimo reikalavimai pateikiami skaitmeniniu pavidalu, nustatytu laiku jis gali konsultuotis su dėstytojais per vaizdo konferencinį ryšį.
Šiandieninė įkalinimo įstaigų subkultūra vis dar tebėra tokia, kokia buvo susiformavusi sovietinės okupacijos metais. Kaip teigia Lietuvos teisės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Gintautas Sakalauskas, bet kurioje šalyje, išsikapsčiusioje iš totalitarizmo, paskutinis iš jų išsikapsto kalėjimas. Lietuvoje tokių pavyzdžių gausu net mokyklose ar globos namuose, todėl tikėtis esminių permainų kalėjimuose sudėtinga – ši sistema labai uždara, ji beveik neturi lobistų, politinių balų ją reformuodamas greitai nesusikrausi, be to, juk žmonės kali už nusikaltimus, todėl manoma, kad „taip jiems ir reikia“.
Tačiau, kaip sako Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Dmitrijus Voskresenskis, per dvidešimtmetį iš sovietinės okupacijos laikų atėjusi subkultūra, nutrūkus ryšiams su šaltiniu, keičiasi ir prisitaiko prie Lietuvos sąlygų, vis labiau įgauna ekonominį pobūdį.
„Anksčiau su vadinamaisiais nuskriaustaisiais bet koks ryšys buvo negalimas, o dabar jie žaidžia kartu krepšinį, netgi bendrauja, dalijasi ir maistu. Anksčiau tai iš principo nebuvo įmanoma. Taisyklės švelnėja, nebelieka absurdiškų nuostatų. Pavyzdžiui, tarp nepilnamečių anksčiau būdavo tokių taisyklių, kad negalima valgyti dešrelių, pomidorų“, – pasakoja D.Voskresenskis.
Ir sovietinės okupacijos metais, ir dabar mokytis kalėjime nėra gėdinga. Pasak D.Voskresenskio, daugiau problemų kyla dėl nemokamo darbo – į tokią veiklą žiūrima prastai, tačiau skaityti knygas, mokytis, lankytis bibliotekoje visada buvo laikoma geru ir sektinu pavyzdžiu. O mokytojai ir gydytojai, kaip visur, taip ir kalėjime, visada gerbiami, juos liesti draudžiama.
Tą „Veido“ žurnalistams patvirtino ir kalbintas kalinys studentas. Pasak jo, mokslas kalėjimo subkultūroje niekaip neigiamai nefigūruoja. Tačiau, pasak A.Šuksterio, mokytojai su tam tikrais subkultūros niuansais susiduria: „Atrodo, visa klasė susirinko, bet yra žmonių, kurie nepritampa, kurie negali kažkur lankytis.“
Nesėdėjai – likai nenubaustas
Lietuvoje įkalintų žmonių, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai daug. 2014-ųjų pabaigoje pagal kalinių, tenkančių tūkstančiui gyventojų, skaičių Lietuvą lenkė tik Rusija, Azerbaidžanas ir Baltarusija, nors nusikalstamumo lygis mūsų šalyje buvo žemesnis nei kai kuriose kitose ES valstybėse. 2014-ųjų pabaigoje laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo laikomi 8636 asmenys, tūkstančiui gyventojų teko 296 kaliniai. 90 proc. jų buvo nuteisti ir atliko bausmę.
Pasak G.Sakalausko, per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nesusiformavo nauja baudimo kultūra, ji liko panaši į sovietinę – laisvės atėmimas tebėra bausmės sinonimas, ja viskas pradedama ir baigiama skaičiuoti. Baudžiamajame kodekse numatyta ir kitų bausmių, jos taikomos praktikoje, bet „tikroji“ bausmė vis dar yra atsėdėjimas.
Pirmasis baudimo praktikos raidos etapas prasidėjo po nepriklausomybės paskelbimo ir tęsėsi iki naujų kodeksų priėmimo. Tai, mokslininko teigimu, buvo desperatiškas bandymas reaguoti į pasikeitusią nusikalstamo elgesio tikrovę, kuri išsilaisvino kartu su visu socialiniu gyvenimu. Susilpnėjusi socialinė kontrolė ir laisva žiniasklaida suformavo kitokį nusikaltimų suvokimą visuomenėje, todėl tam laikotarpiui buvo būdingas nuolatinis bausmių griežtinimas, bet kartu buvo svajojama apie „europinius standartus“. Po stabilesnių penkerių metų, prasidėjus ekonominei krizei, vėl prasidėjo bausmių griežtinimo bumas.
„Vakaruose buvo suvokta, kad įkalinimas yra žalingas, kad jis nemažina nusikalstamumo ir beveik niekada nepakeičia įkalinto žmogaus, todėl turi būti taikomas tik kaip išimtinė bausmė, kai tai neišvengiamai būtina, ir kiek įmanoma trumpesnį laiką. Nepaisant to, jog mūsų Baudžiamajame kodekse lyg ir mėginama siųsti žinią, kad laisvės atėmimas turi būti paskutinė ir išimtinė priemonė, ta žinia ten sakoma labai tyliai. Ir priešingai – yra taisyklė, pagal kurią bausmė turi būti paskiriama matuojant nuo jos vidurkio. Už to slypi ta pati totalitarinė mintis, kad yra kažkoks žmogaus vidurkis, kuriam reikia atseikėti į vieną ar į kitą pusę. Jei jau laisvės atėmimas turi būti minimalus, tai ir skaičiuoti reikėtų nuo minimumo – bent jau taip daroma daugumoje Europos šalių“, – teigia G.Sakalauskas.
Didžioji dalis kalinių laiką leidžia beprasmiškai – dirba tik 12–13 proc. nuteistųjų. Tai mažiausia dalis ES. Kaliniai praranda socialinius ir darbinius įgūdžius, nutraukia santykius su artimaisiais, prastėja jų sveikata, dalis pradeda vartoti narkotikus, įklimpsta į skolas. Mokymasis kalinimo vietoje, nesvarbu, dėl amato, pagrindinės mokyklos pažymėjimo ar tiesiog užsiėmimo, nuteistajam išeina tik į naudą ir bent teoriškai sumažina tikimybę prasikalsti vėl.
„Veido“ kalbintas studentas kalinys, kaip sako pats, turintis daug laisvo laiko, ir jam įprasminti pasirinkęs studijas, į klausimą, ar sunku mokytis, kaip ir dauguma mokinių atsako: „Jei mokaisi ir stengiesi, tai sunku. Bet kai iš tikrųjų nori mokytis, gali mokytis ir čia, galimybių yra.“
„Juodos lentos ir baltos kreidos neturime, bet kažkokios sąlygos yra“, – priduria Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro direktorius A.Šuksteris, pats ne kartą iš Balstogės parvežęs studentui reikalingos literatūros.
I am extremely delighted with this web journal. It’s a useful subject. It helps me all that much to take care of a few issues. Its chance is so awesome and its working style is so rapid. http://riya-panjaban.in/
I should express that I like this article so a ton and moreover using it in regular. I believe you would continue sharing better-than-average articles here. http://www.rituwalia.in/category/dating-escorts-delhi.html
I was surfing the net and fortunately came across this site and found very interesting stuff here. It’s really fun to read. I enjoyed it a lot. Thanks for sharing this wonderful information.
http://www.delhi37.in/beautiful-faridabad-escorts/
This is truly decent and useful, containing all data furthermore greatly affects the new innovation. A debt of gratitude is in order for sharing it. http://monikaroy.in/south-delhi-call-girls-service/
i m very thanks to u https://www.kavya-arora.in/
because Your post is very informed
your post is very nice, https://www.elitepassion.club/call-girls/gurgaon
Thank you for sharing this type of post with us
your post is very helpful and motivational, Call Girls in Gurgaon thank you very much
great post i m very impress [url=https://www.kavya-arora.in/gurgaon-call-girls.html]Call Girls in Gurgaon[/url] thanks for this post
Thanks for sharing your wealthy information. This is one of the excellent posts which I have seen. I go through your all of your blog, but this blog is the best one. It is really what I wanted to see hope in future you will continue for sharing such an excellent post.We appreciate that please keep going to write more content. We are the essay helper, we provide services all over the globe.Many times students are tensed for their projects and assignments, so at that time they can take online assignment help to complete it on time.
https://www.assignmentdesk.co.uk/essay-writing-service
Meet John, a seasoned academic writer who excels in providing assistance with coursework and assignments help.
Explore more : https://www.assignmentguru.co.uk/assignment-writing-service
Jonathan Mare is a distinguished academic writer at Pro UK Writing, renowned for his expertise in delivering well-researched assignments that significantly aid students in their academic pursuits. His dedication to providing top-notch assignment help has made him a reliable and respected figure in the academic community.
Explore more : https://proukwritings.co.uk/assignment-writing-service/