BFL

Lietuvos moksleiviai nuolat keičiasi, o per 20 metų jie pasikeitė stulbinamai: pakito jų įpročiai, laisvalaikis, tarpusavio bendravimas, požiūris į mokytojus. Remdamiesi pačių moksleivių apklausomis ir mokytojų pastebėjimais, pabandėme nupiešti dabartinio Lietuvos moksleivio portretą ir sužinoti, kuo ir kaip 2011 m. gyvena mokyklinio amžiaus jaunimas.
Pirmiausia tenka konstatuoti faktą, kad auga jau kitokia moksleivių karta, ir tai pastebi ne tik vyresni, bet ir visai jauni mokytojai, dar neseniai patys sėdėję mokyklos suole. Kitokia – ir blogąja, ir gerąja prasme.
Ne paslaptis, kad dabar moksleiviai kur kas mažiau juda, statistiškai anksčiau užtraukia pirmąją cigaretę ar paragauja alkoholio, be to, apklausos rodo, kad anksčiau paaugliai pradeda ir lytinį gyvenimą (dabar vidurkis siekia 16,2 metų).
Tačiau šalia šių blogybių yra ir teigiamų skirtumų, kurių irgi negalima nutylėti. Visi mokytojai sutartinai tvirtina, kad dabar jaunuoliai kur kas drąsesni ir labiau pasitikintys savimi, o jų bendravimas su mokytojais gerokai familiaresnis, net palyginti su tuo, koks buvo įprastas prieš trejus–penkerius metus.
“Palyginti su tuo, kokie buvome mes, dabar moksleiviai yra drąsesni, daugiau sau leidžia”, – neabejoja Šeduvos gimnazijos fizikos mokytojas ir aštuntokų klasės auklėtojas Šarūnas Lukoševičius.
Jauno mokytojo teigimu, tai gerai: mokiniai nesibaimina ir visko klausinėja “tiesiai šviesiai”, jei tik kas neaišku. Antra vertus, mokytojas mokinių akyse yra praradęs autoritetą. Susidaro įspūdis, kad mokiniai mokytojus linkę laikyti tiesiog lygiaverčiais draugais, o neretai mėgina peržengti ir formalaus bendravimo ribą.
“Auklėtiniai ne tik nesivaržo paskambinti vakare ir pasišnekučiuoti apie namų darbus. Jie gali parašyti ir tokią trumpąją žinutę: “Tik neskambinkite mamai, nuo šiol tikrai lankysiu pamokas”, – apie moksleivių familiarumą pasakoja Marijampolės Jono Totoraičio pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Snieguolė Vyšniauskienė.

Iš pamokų bėgti nebemadinga

Nuo ankstesnių moksleivių kartų dabartiniai jaunuoliai skiriasi ir tuo, kad rečiau bėga iš pamokų. Jų požiūrį iš esmės pakeitė elektroniniai dienynai, nes dabar tėvai iš namų ar darbo vietos kompiuteryje gali matyti, ar jų atžala atvyko į konkrečią pamoką, tad išsisukti pačiam pasirašius vadinamąjį pateisinamąjį raštelį moksleiviui nebepavyksta.
“Kartą visa mano auklėtinių klasė pabėgo iš paskutinės pamokos. Paaiškino nenorintys baigti mokyklos, nė karto to neišbandę”, – smagiai prisimena S.Vyšniauskienė, kurią džiugina, kad mokiniai iš tiesų gana pavyzdingai lanko pamokas.
Žinoma, kaip ir visais laikais, yra mokyklos nelankančių vaikų, bet jų mažėja. Dar prieš keletą metų mokyklą nelankančių vaikų buvo apie 14 tūkst., o dabar, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, – apie 6 tūkst.
Galbūt moksleiviai pamokas aktyviau lanko ir dėl to, kad tapo išmintingesni, labiau galvoja apie ateitį? Mokytojų teigimu, galvojimo apie ateities perspektyvas iš tiesų daugiau nei prieš keletą ar keliolika metų, tačiau pedagogai pastebi ir tai, kad dabartinė mokyklinio amžiaus jaunuolių karta tampa kur kas pragmatiškesnė, siekianti greito, materialaus rezultato.
“Dabar vaikams reikia greito ir apčiuopiamo rezultato, o pagrindinis tikslas yra “nebūti ubagu”, – aiškina S.Vyšniauskienė. Tiems, kurie mokosi geriau, šis tikslas atrodo pasiekiamas pasirenkant pelningą, naudingą specialybę. Besimokantieji prasčiau jau mokyklos suole ima galvoti apie emigraciją į užsienį paskui savo gimdytojus.
Šiuo požiūriu gerokai skiriasi miesto ir kaimo vaikai. “Kaime gyvenantys vaikai daugiau galvoja ne apie atlygį, bet apie tai, kad išvažiuos į didmiestį, studijuos universitete”, – lygina S.Vyšniauskienė.
Vis dėlto materialūs dalykai svarbūs tiek kaime, tiek mieste. Būtent socialinė padėtis, tėvų turtas yra vienas svarbiausių santykius tarp vaikų mokykloje lemiančių veiksnių.
“Konkurencija yra didžiulė. Vaikai iš turtingesnių šeimų dažnai atvirai šaiposi iš mažiau pasiturinčių”, – pastebi Š.Lukoševičius. Jo manymu, tai, kad statusas, materialinė padėtis vaikams yra labai svarbūs, galima pamatyti netgi prie saldumynų automato: tie, kurie turi mažiau pinigų, geriau sukrapštys paskutinius, kad nusipirktų brangesnį dalyką ir įrodytų, kad gali sau leisti tą patį, ką turtingesni vaikai.
Liūdniausia, kad tokius pastebėjimus tik patvirtina pačių mokinių apklausos. Štai Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto mokslo darbuotojo, VDU sociologijos doktoranto Kęstučio Trakšelio pernai atlikta Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Kauno mokinių apklausa parodė, kad net 56 proc. jų draugus renkasi pagal turtinę padėtį. Dar 28 proc. vaikų dėl ekonominės socialinės padėties mokykloje gėdijasi savo artimųjų – tėvų, brolių, seserų.
Net 36,8 proc. respondentų įsitikinę, kad turtingesniems mokiniams kitos taisyklės galioja ir per pamokas. Ypač akivaizdžiai tai pastebi vaikai iš socialiai remtinų šeimų. Įvairios nacionalinės moksleivių apklausos rodo, jog beveik pusė socialiai remtinų vaikų įsitikinę, kad mokytojai yra prieš juos nusiteikę ir tam įtakos turi jų ekonominė padėtis.
Socialinių skirtumų svarbos mokykloje nepadeda užglaistyti net uniformos – turtinė vaikų padėtis kaip yla iš maišo išlenda kai kurių dalykų pamokose. Pasirodo, neturtingesni moksleiviai su nerimu eina į anglų kalbos, fizinio lavinimo, darbų pamokas. Pavyzdžiui, 47 proc. apklaustųjų mano, kad turtinė padėtis išryškėja per kūno kultūros pamokas, kada akivaizdžiai matoma sportinės aprangos gamintojas, sportinių batelių ar trumpos sportinės aprangos kokybė.
26 proc. moksleivių manymu, turtinė padėtis aiškiai pastebima ir per anglų kalbos pamokas, kai reikia įsigyti brangius vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius.

Patyčios – ne iš piršto laužtos

Daug kalbama ir apie patyčias mokykloje. Skaičiai tiesiog stulbina, ir jei ne mokytojų patvirtinimas, jais būtų sunku patikėti. Tarkime, skirtingų apklausų duomenimis, mokykloje saugūs jaučiasi tik 40 proc. Lietuvos moksleivių. Na, o 21,05 proc. moksleivių pernai tikino smurtą patiriantys dažnai (nuo dviejų trijų kartų per mėnesį iki keleto kartų per savaitę).
“Teiginys, kad patyčias patiria pusė mokinių, manau, nėra tikslus, nes patyčiomis galima vadinti ir tikrą tyčiojimąsi, užgauliojimą, ir paprastą paerzinimą, prasivardžiavimą. Vis dėlto tikras patyčias mokykloje patiria labai daug vaikų – manau, apie 25 proc.”, – neabejoja S.Vyšniauskienė. Jos teigimu, per metus bent kartą nemalonių dalykų tenka išgyventi kone kiekvienam vaikui.
Mokytoja įsitikinusi, kad ypač išaugusi patyčių statistika gali būti susijusi su besikeičiančiomis šeimos vertybėmis. Viena vertus, daugėja skyrybų ir nemažai vaikų gyvena tik su vienu iš tėvų. Antra vertus, nemažai tėvų yra išvykę dirbti į užsienį, o vaikus augina, pavyzdžiui, seneliai.

Laisvalaikis prie kompiuterio

Kad ir kaip keistųsi gyvenimas, vaikai vis dar noriai lanko tradicinius būrelius: šoka, dainuoja, sportuoja. “Beveik nėra mokinio, kuris nelankytų jokio būrelio. Kartais ir patys to labai nori, kartais lanko liepiami tėvų”, – pastebi S.Vyšniauskienė.
Tačiau ši laisvalaikio forma užima labai nedidelę laiko dalį, jei palygintume ją su laisvalaikiu prie kompiuterio. “Kai paklausiu vaikų, ką jie veikia laisvalaikiu, atsako paprastai – “taigi prie kompiuterio sėdime”, – įspūdžiais dalijasi Š.Lukoševičius.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro atlikto tyrimo “Pasiklydę virtualiame pasaulyje”, kuriame dalyvavo moksleiviai, tėvai ir mokytojai iš Vilniaus, Kauno, Anykščių miestų ir rajonų, rezultatai rodo, kad 65 proc. moksleivių internetu naudojasi kasdien.
Lietuvos vartotojų instituto praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikai internete ne tik ieško informacijos ar siunčiasi muziką bei filmus, bet ir aktyviai naudojasi įvairiomis bendravimo priemonėmis: socialiniais tinklais, pažinčių svetainėmis, forumais ir pan. Pavyzdžiui, 77 proc. apklaustų vaikų teigė besinaudojantys “Facebook” tinklu, 65 proc. – “One.lt”. Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų “Facebook” socialiniu tinklu naudojasi kiekvieną dieną.
Mokytojams nerimą kelia tai, kad vaikai dažnai visai nesirūpina savo privatumu, o realaus pasaulio nebeatskiria nuo virtualaus. “Pradėjęs dirbti mokytoju, iš karto sulaukiau apie 60 mokinių kvietimo tapti draugais “Facebook” tinkle. Turėjau jiems paaiškinti, kad realybėje mes nesame draugai”, – stebisi Š.Lukoševičius.

Moksleivių apklausų rezultatai (proc.)

Kompiuteris:
Kasdien naudojasi internetu    65
Naudojasi socialiniu tinklu “Facebook”    77
Turi asmeninį kompiuterį    51
Pokalbių svetainėse yra bendravę ar vis dar bendrauja su nepažįstamais asmenimis    60

Mityba:
Kasdien valgo mokyklos valgykloje    66
Niekada nevalgo mokyklos valgykloje    11
Gauna nemokamą maitinimą    24,3
Nemokamo maitinimo iš jų gėdijasi    52

Žalingi įpročiai:
Yra važiavę neblaivaus nepilnamečio vairuojamu automobiliu    31,9
Nė vienos cigaretės būdami 15–16 m. amžiaus nesurūkė    29
Bent kartą narkotikų bandė    20
Bent kartą gyvenime raminamųjų gydytojui neskyrus pabandė    16

Šaltinis: įvairios moksleivių apklausos 2010–2011 m.