Profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“ kviečia įvairių sričių profesionalus jungtis prie projekto ir dalytis savo darbine patirtimi su moksleiviais. Projekto iniciatoriai tikisi, kad moksleivių ir profesionalų susitikimas padės mokiniams pasirinkti specialybę, gauti dėstomo dalyko praktinių žinių ir motyvuos mokytis.

Profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“ buvo pradėtas pernai rugsėjį. Per šį projektą įvairių sričių verslo profesionalai su mokiniais dalijasi turima patirtimi ir stengiasi įtraukti juos į netradicinį mokymosi procesą. Projekto tikslas – padėti atsakyti į moksleiviams dažnai kylantį klausimą, kaip praktiškai pritaikyti mokykloje gaunamas žinias ir įgyjamus įgūdžius. Projekto iniciatoriai tikisi, kad gyvi susitikimai su įvairių sričių profesionalais padės mokiniams apsispręsti renkantis būsimą specialybę. Projekto iniciatoriai yra telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ ir bankas „Swedbank“.
Projekto „Kam to reikia?!“ pamokose, kurias ves įvairių sričių įmonių darbuotojai, mokiniai sužinos, kaip mokykloje įgyjamos žinios praverčia gyvenime, susipažins su įvairiomis profesijomis, išbandys naujausias technologijas ir bus įtraukti į kūrybiškumą skatinančius užsiėmimus. Pamokos gali vykti įvairiomis formomis: nuo praktiko dalyvavimo pamokoje iki ekskursijos į įmonę ar „šešėliavimo“ – galimybės moksleiviui praleisti dalį dienos su įmonės darbuotoju.
Šių metų sausio pabaigoje pradėjo veikti projekto tinklalapis. Tai susitikimų organizavimo platforma, kurioje gali registruotis įmonės bei mokyklos, profesionalai bei mokytojai ir organizuoti susitikimus rūpimomis temomis. Šiuo metu projekte yra užsiregistravę 120 profesionalų, 27 įmonės, 254 mokytojai ir 167 mokyklos. Didžioji dalis profesionalų yra iš komunikacijų, finansų ar teisės sričių. Projekto iniciatoriai kviečia drąsiau prisidėti ir kitų sričių profesionalus bei įmones, ypač tas, kurios suinteresuotos į savo sritį pritraukti daugiau jaunimo.

Mokiniams – vertinga patirtis
Nuo rugsėjo įvyko 25 gyvosios teorijos pamokos, kuriose jau dalyvavo per 200 moksleivių iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių. „Swedbank“ Baltijos investicijų centro vadovas Igoris Ryklys vedė pamoką Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje. Papasakoti apie asmeninius finansus ir taupymo būdus jį pakvietė ekonomikos ir fotografijos mokytojas Daumantas Stumbrys.
„Pasikviečiau mokinius į savo organizaciją ir surengėm trijų dalių susitikimą, – pasakoja I.Ryklys. – Pirmoje dalyje pasakojau apie savo kelią į darbą nuo mokyklos: kaip aš atvažiavau studijuoti iš Šiaulių, kaip radau pirmą darbą. Antroje dalyje mokytojas pasakojo apie asmeninius finansus ir taupymo būdus, o aš papildžiau jo pamoką tuo, kaip asmeninių finansų valdymas vyksta praktiškai. Trečioji dalis buvo ekskursija po mūsų pastatą, nes norėjosi, kad mokiniai savo akimis pamatytų, ką žmonės banke dirba ir kur jie tą daro.“
„Omnitel“ produktų vadovas, „AppCamp“ programėlių kūrimo dirbtuvių įkvėpėjas Tomas Dirvonskas pamoką vedė penktokams. „Man artimiausia tema yra jauni verslai: nuo ko pradėti, kaip pristatyti savo idėją per 60 sekundžių, kokios idėjos veikia, iš kur gauti pirmąsias investicijas, kokia turėtų būti komanda ir taip toliau. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių imtųsi iniciatyvos ir pradėtų savo verslus, tam Lietuvoje šiuo metu yra labai daug galimybių“, – neabejoja T.Dirvonskas.
Jis su vaikais kalbėjo apie mažų projektų valdymą. „Po kurio laiko mokytoja parašė, kad jie stropiai atliko užduotis ir iki šiol prisimena pamoką“, – T.Dirvonskas prisipažįsta buvęs nustebintas vaikų entuziazmo.
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos anglų ir kinų kalbų mokytoja Barbora Drąsutytė sako, kad dirbančių žmonių atėjimas į pamoką yra labai vertingas papildymas. „Aš, kaip mokytoja, negaliu mokiniams duoti tiek praktinių žinių, kiek galbūt man norėtųsi. Noriu pamoką priartinti prie gyvenimo, todėl labai sveikinu tokią iniciatyvą“, – pabrėžia ji.
Vienoje B.Drąsutytės suorganizuotų užklasinių veiklų dalyvavo „Omnitel“ socialinės atsakomybės ir rėmimo projektų vadovė Rasa Petruškevičiūtė, papasakojusi mokinių savivaldos ir tarybos atstovams apie paramos projektų rašymą. Kitoje – „Swedbank“ komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė, mokiusi parengti prezentaciją. „Mokiniams tai buvo nauja ir netikėta. Juk dėsto ne tas mokytojas, kurį jie kasdien mato, ir atneša nevadovėlinių žinių“, – džiaugiasi mokytoja.
R.Petruškevičiūtė taip pat vedė ekonomikos pamoką apie socialiai atsakingą verslą Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos dešimtokams. Mokiniai savarankiškai ruošėsi namie ir per pamoką pristatė teoriją apie ne pelno siekiančias organizacijas, po to kalbėjo R.Petruškevičiūtė.
Jau tris pamokas pravedusi „Omnitel“ atstovė sako, kad visos pamokos buvo labai skirtingos, nes skyrėsi vaikų amžius, tačiau po kiekvienos pamokos atsiranda naujų įžvalgų, minčių, kaip dar geriau pristatyti savo temą. „Gera išeiti iš biuro į kitą aplinką. Be to, pamokai reikia pasirengti, ir tai man puiki proga susidėlioti savo požiūrį, susisteminti žinias“, – teigia R.Petruškevičiūtė.
S.Daukanto gimnazijos ekonomikos mokytoja Vaiva Vyšniauskaitė sako, kad jos tikslas – kuo labiau įtraukti į pamoką pačius vaikus, perduodant jiems užduočių kūrimo, pasirengimo, pristatymo ir įvertinimo procesą. „Be to, R.Petruškevičiūtės tema mums idealiai tiko pagal temų planą“, – tvirtina mokytoja.
Beje, V.Vyšniauskaitė dirba mokykloje pagal programą „Renkuosi mokyti“. Kitas jos užsiėmimas yra laipiojimas uolomis, kartu su drauge jos turi savo verslą.

Motyvacija – užkrečiama
I.Ryklys neabejoja, kad bendruomeniškumą galime sukurti tik patys, o savanorystė yra vienas iš puikių būdų. „Reikia pradėti nuo savęs. Aš jaučiu vidinį džiaugsmą, kai turiu kuo dalytis ir galiu tai daryti. Man apsispręsti dėl specialybės padėjo atsitiktiniai susitikimai. Norisi vaikams perteikti, kad reikia eiti ten, kur sekasi, o ne ten, kur eina visi ar liepia tėvai“, – dėsto finansų specialistas.
„Kartais norisi pasikviesti profesionalą kaip dovaną geriems vaikams, tačiau daug labiau to reikia nemotyvuotiems moksleiviams“, – pastebi B.Drąsutytė. Jai labai patinka, kad projekte profesionalai dalyvauja savanoriškai. Žmonės savo gyvenimišku pavyzdžiu rodo, kad galima kažką daryti ne dėl pinigų. Mokytojos nuomone, dar reikėtų geriau apgalvoti, kaip struktūrinti tas žinias, kurias moksleiviai parsineša iš „šešėliavimo“, bei stengtis prisikviesti kuo įvairesnių sričių profesionalų. „Net jei į darbų pamoką ateitų paprastas elektrikas ar virėja, manau, būtų labai naudinga“, – neabejoja pedagogė.
T.Dirvonskas tvirtina pajutęs, kad vaikai labai nori daugiau dėmesio iš išorės, jiems taip pat itin patinka įvairovė pamokose. „O aš pats visada norėjau pasidalyti savo patirtimi su jaunais žmonėmis jiems patrauklia forma. Čia man puiki proga paskatinti jaunimą imtis iniciatyvos ir verslumo“, – entuziastingai kalba „Omnitel“ atstovas.
Planuojama, kad per pirmuosius ketverius metus projekte dalyvaus 95 proc. mokyklų, kuriose bus surengta 3 tūkst. susitikimų su mokiniais, o į profesinę savanorystę įsitrauks 2 tūkst. įvairių sričių profesionalų. Ateityje mokytojai ir mokiniai galės patys spręsti, kokį svečią jie nori pasikviesti į savo mokyklą. Projekto vykdytojai pateiks susitikimų organizavimo platformą internete, kuri leis ne tik rasti norimą pranešėją ar temą, bet ir pasirinkti pageidaujamą susitikimo formatą.

Prisidėkite prie „Kam to reikia?!”
Kaip tapti savanoriu
Dalyvavimas projekte yra visiškai savanoriškas. Profesionalas tinklalapyje turi užsiregistruoti pats, o įmonė, kurioje jis dirba, turi pasirašyti sutartį su projektą valdančia įmone „SOS projektai“. Taip užtikrinama, kad darbdavys sudarys sąlygas savanoriui dalyvauti projekte. Savanoriai yra apmokomi, kaip dirbti su mokiniais, kaip pristatyti savo medžiagą. Mokymus veda „Renkuosi mokyti“ programos specialistai, mokymai trunka apie tris keturias valandas – darbo dienos vakare arba šeštadienį. Kiek ir kokių temų parengs, kiek pamokų norės pravesti, renkasi pats savanoris.
Kaip gali atrodyti susitikimas
• Klasėje vykstanti pamoka, į kurią galima pasikviesti norimos srities profesionalą ir kartu su juo pristatyti pasirinktą temą mokiniams;
• Ekskursija į įmonę, kurioje galima susipažinti su jos „virtuve“;
• „Šešėliavimas“ – galimybė mokiniams praleisti visą dieną su įmonės darbuotoju stebint jo kasdienį darbą, padedant jam atlikti tam tikras užduotis;
• Įvairi veikla, kuri suburia mokinius, mokytoją ir profesionalą bendram tikslui, pavyzdžiui, padaryti fizikos eksperimentą, sukurti stebinantį meno kūrinį ar surengti parodą.
Kaip vyksta paieška
Savanoris pasirenka temą, ją trumpai aprašo, pasirenka susitikimo formą ir užregistruoja tinklalapyje. Tuomet galima laukti, kol susidomės mokytojai, arba pačiam ieškoti tinklalapyje mokytojų temų ir mėginti atsiliepti. Atsiradus abipusiam susidomėjimui mokytojas su savanoriu suderina pamokos temą, tikslus, uždavinius, ir galiausiai įvyksta susitikimas.