Darius Kuolys
Mokykla – ne kovos arena
Jei mes norime, kad šešerių metų vaikai į mokyklą eitų kaip į rinką, kaip į kovos areną, galime jiems tokias sąlygas sukurti – vėl juos vertinti pažymiais. Sovietmečiu tas vertinimas nebuvo ugdomasis: formalistinis, ir tiek. Kraštuose, kurie nors truputį orientuojasi į humaniškesnes visuomenes, stengiamasi kiekvienam žmogui duoti kuo daugiau paramos tobulėti.
Tam tikri žmogaus pasiekimai turi būti vienaip ar kitaip pastebimi, juos reikia lavinti. Tik ar tas pastebėjimas turi tapti baudžiamąja lazda? Vertinimas yra tam, kad augintume gebėjimus, pasitikėjimą savimi, siekius. Ar mes tiesiog vertiname pridėję liniuotę ir baudžiame, jeigu vaikas nepasiekia rezultatų? Svarbiausia, kad vertinimas neužmuštų jo noro tobulėti.
Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Darius Kuolys:
Skelbimas
Komentarai (2)
Komentuoti
Loading ...
Čia tipo “nemeskit iš mokyklos tų, kurie **** dėjo ant mokslų”?
Taip, aš noriu, kad mano vaikas eitų į mokyklą kaip į kovos areną (jei jau taip traktuojate) – vertinkit juos pažymiais. Tik kažkodėl mano nuomonė Jums nerūpi, o vat mes pagal Jūsų sukurtą vertinimo sistemą jau antrus metus negalime suprasti – gerai ar blogai mano vaikas mokosi. Gal reikėjo palikti galimybę vertinti vaikus ir pažymiais – tada jau mokytojas su klase spręstų, kuris vertinimo variantas tinkamesnis – pažymiais ar komentarais. Juk Jūs sovietmečiu irgi buvote vertinamas pažymiais, ar dėl to jaučiate nepilnavertiškumo kompleksą siandien?