Savaitraščio “Veidas” tyrimas atskleidžia skandalingą faktą: absoliuti dauguma visų mokyklų vadovų tai pačiai mokyklai vadovauja daugiau kaip dvidešimt metų, penktadalis – virš trisdešimties, o keliolika – po keturiasdešimt ir daugiau metų.

“Kai prieš keletą metų panorau išsiaiškinti, kas vyksta mano antroko klasėje, kad net žingeidūs vaikai nebenori eiti į mokyklą, skundžiasi triukšmu pamokų metu, guodžiasi dėl grubaus mokytojos elgesio ir net patyčių prieš kai kuriuos vaikus,  iš direktorės išgirdau atsainų atsakymą: “Aš jums neleisiu stebėti pamokos, nes mokytoja yra tam nepasiruošusi, apie tai reikia pranešti prieš dvi savaites, juk mokytojai kelia didžiulį stresą jūsų dalyvavimas pamokoje. O, jei jums nepatinka mūsų mokykla, eikite į privačią”, – pasakojo vilnietė, nenorėjusi skelbti savo pavardės. Ir pasirodo, taip nusivylusi buvo ne tik mūsų pašnekovė, – iš jos sūnaus klasės į kitas mokyklas, ar kitas klases išėjo net dešimt vaikų, bet mokytoja – nepajudinama.
Vilniaus privačios “Saulės” gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė įsitikinusi, kad tokia situacija daugelyje savivaldybių mokyklų susiklostė dėl to, kad savo postuose užsidėdėję mokyklų vadovai ne tik nebesugeba generuoti naujų idėjų, o ir nebemato, kas vyksta jų kolektyvuose, yra pernelyg susitapatinę su senaisiais mokyklos kadrais. “Jei direktorius norėtų, jis nesunkiai atleistų kiekvieną nebenorinti ar nebegalinti dirbti mokytoją. Užtenka su kompetentingais juristais surašyti detalę pareiginę instrukciją, ką kiekvienas mokytojas privalo daryti bei parengti išsamią darbo sutartį, kokie yra kiekvienos šalies įsipareigojimai ir teisės. Privačiose mokyklose prastas mokytojas neužsibūva ilgiau kaip mėnesį ar du. O savivaldybių mokyklų direktoriai dažnai dangsto savo vadybos broką Darbo kodekso suvaržymais”, – kritikuoja I.Baranauskienė.

Prarasti direktoriaus vietos neįmanoma
“Negali būti, kad yra mokyklų direktorių, kurie mokykloms vadovauja po 30-40 ir daugiau metų, – sužinojęs “Veido” tyrimo rezultatus iš nuostabos aiktelėjo Vilniaus pedagoginio universiteto prorektorius Aivas Ragauskas. – Tai nenormali situacija: Prezidento kadencija apribota, parlamentarų – apribota, rektorių ir kolegijų direktorių – apribota, o štai mokyklos direktorius gali vadovauti iki pensijos. Bet juk po dvidešimties metų vadovavimo vienai ir tai pačiai mokyklai, jis nebegali nieko gero duoti nei mokiniams, nei visai bendruomenei. Jis jau yra išsisėmęs: nebelieka dinamikos, atvirumo, o ir jam pačiam nebeįdomu”.
M.Romerio universiteto docentė dr. Jolanta Urbanovič, rašydama disertaciją apie mokyklų savarankiškumą, irgi buvo nustėrusi, kai sužinojo, kiek metų kai kurioms mokykloms vadovauja jų direktoriai. Be to, rašant mokslo darbą ši MRU dėstytoja atliko dar ir kokybinę analizę, tad teko bendrauti su įvairių šalies regionų mokyklų vadovais. “Su vienais, dažniausiai jaunesniais, direktoriais buvo labai paprasta tiek kalbėtis, tiek vėliau elektroniniu paštu ar telefonu suderinti atsakymus, su kitais, turinčiais ilgą vadovavimo vienai mokyklai stažą ir jau garbaus amžiaus direktoriais net susikalbėti buvo sunku. Tuomet priėjau prie išvados, kad po 10–20 metų ir daugiau žmogus negali vadovauti tai pačiai mokyklai”, – sako dr. J.Urbanovič.
Tiek VPU prorektorius A.Ragauskas, tiek MRU docentė dr. J.Urbanovič sutaria, kad tik vienas kitas mokyklų direktorius, vadovaujantis daugiau nei 20 metų, yra autoritetas, šviesulys, kurį praradusi mokykla stipriai nukentėtų. O MRU docentas, dėstantis apie įstaigų vadybą, Dangis Gudelis apibendrina, kad, kurie seniai vadovaujantys direktoriai ir tolau gali eiti pareigas, o kurie išsikvėpė, geriausiai parodo gimnazijų reitingas.
“Suprasčiau, jei šita situacija būtų privačioje mokykloje ar bet kurioje kitoje kompanijoje, kuri pasiekia puikių rezultatų ir, kurios akcininkas, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius yra vienas ir tas pats asmuo, bet tai jokiu būdu neturėtų būti savivaldybės ir valstybės švietimo įstaigose”, – pažymi prof. A.Ragauskas.
O štai vienas mūsų šalies verslo lyderių, koncerno “MG Baltic” vadovas Darius Mockus, paklaustas, ar įmanoma švietimo įstaigai kokybiškai vadovauti 30 metų ir ilgiau, pastebėjo: “Į mūsų švietimo sistemą taip ir neatėjo nei verslo vadybiniai principai, nei konkuravimas. Kita vertus, nors versle esama pavyzdžių, kai kompanijoms kai kurie vadovai sėkmingai vadovauja po 20 ar 40 metų, vis dėlto tai yra greičiau unikalios išimtys, o ne taisyklė. O apie mokyklų vadovų darbo kokybę ir gebėjimą toliau vadovauti ypač daug pasako pedagogų kolektyvas”.
“Iš tiesų mūsų mokyklose susiklostė tokia pat ydinga situacija kaip daugelyje ES institucijų Briuselyje, kur juokaujama, girdi, norint prarasti eurokrato vietą reikia nebent ką nors nužudyti”, – perfrazavęs Briuselio biurokratų kalbas ironizuoja prof. A.Ragauskas apie Lietuvos mokyklų direktorių sotų, užtikrintą ir saugų gyvenimą iki pensijos.
“Iš tikrųjų daugelis savivaldybių atstovų pripažįsta esą nepajėgūs pajudinti nieko gero vaikams nebeduodančių mokyklų direktorių: jei tik atleisi, tuoj į teismą ir šis grąžins į darbą beigi kompensaciją už priverstines pravaikštas priskaitys, – teigia doc. J.Urbanovič. – Tad daugelis savivaldybių atstovų susitaikė su tokia padėtimi ir nieko nebedaro”.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.