Savaitraščio “Veidas” tyrimas atskleidžia skandalingą faktą: absoliuti dauguma visų mokyklų vadovų tai pačiai mokyklai vadovauja daugiau kaip dvidešimt metų, penktadalis – per trisdešimt, o keliolika – po keturiasdešimt ir daugiau.

“Kai prieš keletą metų panorau išsiaiškinti, kas vyksta mano antroko klasėje, kad net smalsūs vaikai nebenori eiti į mokyklą, skundžiasi triukšmu per pamokas, guodžiasi dėl šiurkštaus mokytojos elgesio ir net patyčių kai kurių mokinių atžvilgiu, iš direktorės išgirdau atsainų atsakymą: “Aš jums neleisiu stebėti pamokos, nes mokytoja yra tam nepasiruošusi, apie tai reikia pranešti prieš dvi savaites, juk mokytojai kelia didžiulį stresą jūsų dalyvavimas pamokoje. O jei jums nepatinka mūsų mokykla, eikite į privačią”, – pasakojo vilnietė, nenorinti skelbti savo pavardės.
Pasirodo, taip nusivylusi buvo ne tik mūsų pašnekovė: iš jos sūnaus klasės į kitas mokyklas ar kitas klases išėjo net dešimt vaikų, bet mokytoja – nepajudinama.
Vilniaus privačios “Saulės” gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė įsitikinusi, kad tokia padėtis daugelyje savivaldybių mokyklų susiklostė dėl to, kad savo postuose užsisėdėję mokyklų vadovai ne tik nebesugeba generuoti naujų idėjų, bet ir nebemato, kas vyksta jų kolektyvuose, yra pernelyg susitapatinę su senaisiais mokyklos kadrais. “Jei direktorius norėtų, nesunkiai atleistų kiekvieną nebenorintį ar nebegalintį dirbti mokytoją. Užtenka su kompetentingais juristais surašyti detalią pareiginę instrukciją, ką kiekvienas mokytojas privalo daryti, bei parengti išsamią darbo sutartį, kokie yra kiekvienos šalies įsipareigojimai ir teisės. Privačiose mokyklose prastas mokytojas neužsibūna ilgiau kaip mėnesį ar du, o savivaldybių mokyklų direktoriai dažnai dangsto savo vadybos broką Darbo kodekso suvaržymais”, – kritikuoja I.Baranauskienė.

Prarasti direktoriaus vietos neįmanoma
“Negali būti, kad yra direktorių, kurie mokykloms vadovauja po 30–40 ir daugiau metų, – sužinojęs “Veido” tyrimo rezultatus iš nuostabos aiktelėjo Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) prorektorius Aivas Ragauskas. – Tai nenormali situacija: prezidento kadencija apribota, parlamentarų – apribota, rektorių ir kolegijų direktorių – apribota, o štai mokyklos direktorius gali vadovauti iki pensijos. Bet juk po dvidešimties metų vadovavimo tai pačiai mokyklai jis nebegali nieko gero duoti nei mokiniams, nei visai bendruomenei. Jis jau būna išsisėmęs: nebelieka dinamikos, atvirumo, o ir jam pačiam nebeįdomu.”
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentė dr. Jolanta Urbanovič, rašydama disertaciją apie mokyklų savarankiškumą, irgi nustėro sužinojusi, kiek metų kai kurioms mokykloms vadovauja tie patys direktoriai. Be to, rašydama mokslo darbą ši MRU dėstytoja atliko dar ir kokybinę analizę, tad jai teko bendrauti su įvairių šalies regionų mokyklų vadovais. “Su vienais direktoriais, dažniausiai jaunesniais, buvo labai paprasta tiek kalbėtis, tiek vėliau elektroniniu paštu ar telefonu suderinti atsakymus, su kitais, turinčiais ilgą vadovavimo vienai mokyklai stažą ir jau garbaus amžiaus direktoriais net susikalbėti buvo sunku. Tuomet priėjau prie išvados, kad po 10–20 metų ir daugiau žmogus negali vadovauti tai pačiai mokyklai”, – sako J.Urbanovič.
Tiek LEU prorektorius A.Ragauskas, tiek MRU docentė J.Urbanovič sutaria, kad tik vienas kitas mokyklų direktorius, vadovaujantis daugiau nei 20 metų, yra autoritetas, šviesulys, kurį praradusi mokykla stipriai nukentėtų. O MRU docentas, dėstantis apie įstaigų vadybą, Dangis Gudelis apibendrina, jog tai, kurie seniai vadovaujantys direktoriai ir tolau gali eiti pareigas, o kurie išsikvėpė, geriausiai parodo gimnazijų reitingas.
“Suprasčiau, jei tokia padėtis būtų privačioje mokykloje ar bet kurioje kitoje įmonėje, kuri pasiekia puikių rezultatų ir kurios akcininkas, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius yra tas pats asmuo, bet tai jokiu būdu neturėtų būti savivaldybės ir valstybės švietimo įstaigose”, – pabrėžia A.Ragauskas.
O štai vienas mūsų šalies verslo lyderių, koncerno “MG Baltic” vadovas Darius Mockus, paklaustas, ar įmanoma švietimo įstaigai kokybiškai vadovauti 30 metų ir ilgiau, atsakė: “Į mūsų švietimo sistemą taip ir neatėjo nei verslo vadybos principai, nei konkuravimas. Kita vertus, nors versle esama pavyzdžių, kai kompanijoms vadovai sėkmingai vadovauja po 20 ar 40 metų, vis dėlto tai greičiau unikalios išimtys, o ne taisyklė. O apie mokyklų vadovų darbo kokybę ir gebėjimą toliau vadovauti ypač daug pasako pedagogų kolektyvas.”
“Iš tiesų mūsų mokyklose susiklostė tokia pat ydinga situacija kaip daugelyje ES institucijų Briuselyje, kur juokaujama, girdi, norint prarasti eurokrato vietą reikia nebent ką nors nužudyti”, – perfrazavęs Briuselio biurokratų kalbas ironizuoja A.Ragauskas, kalbėdamas apie Lietuvos mokyklų direktorių sotų, užtikrintą ir saugų gyvenimą iki pensijos.
“Iš tikrųjų daugelis savivaldybių atstovų pripažįsta esą nepajėgūs pajudinti nieko gero vaikams nebeduodančių mokyklų direktorių: jei tik atleisi – tuoj į teismą, ir šis grąžins į darbą bei dar kompensaciją už priverstines pravaikštas priskaičiuos, – teigia J.Urbanovič. – Tad daugelis savivaldybių atstovų susitaikė su tokia padėtimi ir nieko nebedaro.”

Maksimali kadencija neturėtų viršyti 8–10 metų
Mokslininkė atskleidžia, kad daugelis jos apklaustų mokyklų direktorių pripažino, jog mokyklos vadovo kadencija neturėtų būti ilgesnė nei aštuonerių metų. Mat vėliau daugelis praranda motyvaciją bet ką keisti mokykloje. Prasideda stagnacija arba net ritimasis žemyn.
Tuo pat metu ne vienas švietimo įstaigos vadovas pasiguodė, kad bijo rotacijos, jai priešinasi, nenorėdamas likti už borto. “Jiems psichologiškai sunku, kad po tų aštuonerių metų turės eiti į žemesnes pareigas, tai yra vėl grįžti mokytojauti, – aiškina J.Urbanovič. – Antra vertus, jei pretendentai į mokyklų vadovus iš anksto žinotų, kad jų kadencija ribota, o po to jie turės grįžti dirbti mokytojais, būtų gerokai mažiau įtampos.”
MRU Edukologijos instituto vadovė prof. Valdonė Indrašienė antrina, kad mokyklų vadovai neturėtų vadovauti ilgiau nei aukštųjų mokyklų vadovai: “Racionaliausia leisti mokyklų direktoriams vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas po penkerius metus iš eilės. Tad dabartinė situacija negalima ir keistina.”
“Deja, pas mus trūksta politinės valios, – pastebi J.Urbanovič. – Nė viena politinė jėga nenori pyktis su Mokyklų vadovų asociacija. Aišku, viena vertus, gerai, kad yra susibūrusi tokia asociacija, tačiau ji negali užsiimti vien savo lobizmu ir trukdyti bet kokioms reformoms. Dabar Mokyklų vadovų asociacija yra didžiausias mokyklų reformų ir pažangos stabdys. Būtent profsąjungos pasipriešino visuotinei mokyklų vadovų rotacijai ir kadencijų įvedimui.”
Tiesa, ekspertai siūlė pačių įvairiausių variantų, netgi tokių švelnių, kaip neatleisti direktoriaus, o perkelti jį į kitą mokyklą, kaip kad iš parapijos į parapiją kilnojami kunigai. Bet direktorių profsąjungos stojo piestu, ir visos ligšiolinės valdžios atsitraukė.
Vis dėlto naujai paskiriami vadovai, kaip pasakojo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) direktorius Gražvydas Kazakevičius, į vadovus gali pretenduoti jau tik po šios agentūros vertinimo. Bet iki dabar paskirti tik 37 nauji švietimo įstaigų vadovai: iš jų trys vadovavę nuo 23 iki 25 metų, o penki – vadovavę nuo 30 iki 39 metų. Visi kiti tingiai laukia pensijos savo nuzulintose kėdėse.
“Gerai, kad bent jau naujai paskiriamus direktorius prieš tai įvertina ekspertai, juk anksčiau niekas jų gebėjimų nevertindavo, – sako J.Urbanovič ir netikėtai priduria: – Beje, išanalizavusi NMVA duomenis pastebėjau, kad tik 50 proc. visų pretendentų į direktorius pereina šią atranką. Taigi įsivaizduokite, kas anksčiau tapdavo mokyklų vadovais ir kiek atsitiktinių žmonių šiandien vadovauja mokykloms.”
Mokslininkės manymu, vienas galimų būdų, kaip atsisveikinti su apkiautusiais mokyklų vadovais, – bent jau sugriežtinti atestacijos reikalavimus. Pirmiausia įvesti kasmečius atsiskaitymus už per metus nuveiktus darbus. “Dabar nė vienas direktorius nebijo jokių metinių atestacijų, nes tam užtenka tinkamai užpildyti popieriukus. O jei būtų vertinama dar ir kompetencija, reikėtų atsiskaityti už nuveiktus metų darbus, manau, kai kurie užsisėdėję vadovai patys atsistatydintų”, – svarsto J.Urbanovič.
V.Indrašienė priduria, kad būtina nedelsiant grįžti ir prie privalomojo pedagogų kvalifikacijos tikrinimo kas penkerius metus. “Universitetų ir kolegijų dėstytojų kvalifikacija vertinama kas trejus arba kas penkerius metus, be to, dar būna tarpiniai patikrinimai, gydytojai taip pat nesiginčija ir kelia savo kvalifikaciją bei ją įrodo, o štai mokyklų direktoriai ir mokytojai nuolat priešinasi kvalifikacijos kėlimui ir įsivaizduoja, kad jie jau tobuli”, – ironizuoja MRU Edukologijos instituto direktorė.
LEU prorektorius A.Ragauskas atitaria: “Su universiteto dėstytoju, jei jis neįrodė savo kvalifikacijos dvi trejų arba penkerių metų kadencijas paeiliui, net nesudaroma terminuota darbo sutartis, o ir atleisti jį galima bet kada, net nesumokėjus išeitinės kompensacijos. Be to, tiek paprasti dėstytojai, tiek mokslo darbuotojai turi ne tik dėstyti, atlikti ir rašyti mokslo tiriamuosius darbus, bet ir daryti įvairiapusį poveikį visuomenei dalyvaudami televizijos, radijo laidose bei komentuodami spaudoje, vietos ir tarptautinėse konferencijose. O štai mokytojams užtenka kartą pasiekti pedagoginės kvalifikacijos viršūnę, ir jau nieko daryti nebereikia. Tai nonsensas.”
“Gaila, kad švietimo strategai pabijojo veltis į konfliktus su mokytojų profsąjungomis ir sutiko su išlyga, jog mokytojai kvalifikaciją tikrinsis kas penkerius metus, tik jei patys šito norės. O kitiems tai nebus privalu”, – pasakoja viena pedagogų kvalifikacijos kėlimo metodikos rengėjų V.Indrašienė.
Tikslumo dėlei vertėtų pridurti, kad dėl tokio problemos posūkio nuosaiki liko ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, kuri anksčiau yra ne kartą kritikavusi švietimo bei sveikatos strategus, esą būtina nedelsiant įvesti rotaciją visiems švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.
Todėl belieka viltis, kad tie, kurie imsis vadovauti švietimo sistemai kitą kadenciją, vykdys švietimo reformas ir ras būdų, kaip įvertinti visų mokyklų vadovų kompetenciją bei nustatyti kadencijas ir jau seniai paskirtiems direktoriams, bei įves privalomą kvalifikacijos kėlimą visiems mokytojams.
Čia vertėtų prisiminti, kaip su reformoms besipriešinusiomis profsąjungomis elgėsi legendinė konservatorė, Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher: ji nurodė specialiosioms pajėgoms išvaikyti protestuojančias mokytojų profsąjungas vandens čiurkšlėmis.

Ilgiausiai mokykloms vadovauja
Mokykla    Direktorius vadovauja metų
Vilniaus Mickūnų vid.    51
Prienų jaunimo    49
Kauno “Versmės” vid.    47
Priekulės spec.    47
Vilniaus J.Ivaškevičiaus jaunimo    46
Šiaulių Žarėnų pagr.    45
Kauno “Aušros” gim.    44
Kauno “Nemuno” vid.    44
Kretingos Vydmantų vid.    44
Panevėžio prad.    43
Šiaulių Zoknių pagr.    43
Kaišiadorių mok.-darž. “Rugelis”    42
Kėdainių Labūnavos pagr.    42
Klaipėdos S.Dacho pagr.    42
Marijampolės Degučių mok.-darž.    42
Kauno J.Jablonskio gimn.    41
Marijampolės mok.-darž. “Žiburėlis”    41
Molėtų pagr.    41
Vilniaus invalidų ugd. c. “Viltis”    41
Jonavos mok.-darž. “Šilelis”    40
Kauno Garliavos vid.    40
Pagėgių Šilgalių pagr.    40
Šiaulių Medelyno pagr.    40
Kauno Eigulių pagr.    39
Mažeikių K.Jagmino prad.    39
Žagarės spec.    39
Kauno “Saulės” gimn.    38
Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugd. c.    38
Trakų Vytauto Didžiojo gimn.    38
Anykščių Debeikių pagr.    37
Jurbarko Šimkaičių J.Žemaičio pagr.    37
Kaišiadorių V.Giržado pagr.    37
Pasvalio Narteikių mok.-darž. “Linelis”    37
Šakių Kidulių pagr.    37
Šilutės prad.    37
Trakų Bijūnų pagr.    37
Vilniaus A.Mickevičiaus gimn.    37
Vilniaus L.Karsavino vid.    37
Vilniaus S.Konarskio vid.    37
Alytaus “Volungės” pagr.    36
Alytaus A.Ramanausko-Vanago gim.    36
Biržų Medeikių pagr.    36
Kaišiadorių Antakalnio pagr.    36
Kaišiadorių spec.    36
Kauno Montessori mok.-darž. “Žiburėlis”    36
Marijampolės prad. “Smalsutis”    36
Panevėžio A.Lipniūno pagr.    36
Panevėžio Paįstrio J.Zikaro vid.    36
Šiaulių Šakynos pagr.    36
Šiaulių S.Šalkauskio gimn.    36
Širvintų “Atžalyno” pagr.    36
Vilniaus S.Stanevičiaus vid.    36
Jurbarko Juodaičių pagr.    35
Kauno S.Lozoraičio vid.    35
Klaipėdos “Pajūrio” pagr.    35
Klaipėdos Vėžaičių pagr.    35
Kupiškio Subačiaus gimn.    35
Lazdijų Šeštokų vid.    35
Mažeikių Gabijos gimn.    35
Prienų Želkūnų pagr.    35
Rietavo Tverų vid.    35
Šalčininkų Dainavos pagr.    35
Šiaulių spec. ugd. c.    35
Vilniaus Dūkštų pagr.    35
Sudervės M.Zdziechovskio pagr.    35
Alytaus “Drevinuko” darž.-mok.    34
Jurbarko “Ąžuoliuko” darž.-mok.    34
Jurbarko Girdžių pagr.    34
Kauno darž.-mok. “Vaidilutė”    34
Kauno J.Dobkevičiaus vid.    34
Kauno Vilkijos gimn.    34
Kretingos Kurmaičių prad.    34
Kupiškio Adomynės pagr.    34
Mažeikių “Žiburėlio” prad.    34
Šalčininkų Jašiūnų “Aušros” vid.    34
Šiaulių Aukštelkės pagr.    34
Šiaulių Drąsučių pagr.    34
Tauragės Sartininkų pagr.    34
Telšių “Saulėtekio” prad.    34
VšĮ Alytaus šv. Benedikto gim.    34
Vilkaviškio pagr.    34
Vilniaus Baltupių vid.    34
Vilniaus B.Radvilaitės pagr.    34
Alytaus Dainavos pagr.    33
Alytaus Dzūkijos pagr.    33
Jonavos Bukonių pagr.    33
Kauno Aleksoto darž.-mok.    33
Šaukėnų V.Pūtvio-Putvinskio vid.    33
Klaipėdos “Aukuro” gim.    33
Klaipėdos “Smeltės” pagr.    33
Klaipėdos 1-oji spec.    33
Klaipėdos Baltijos gimn.    33
Akmenės mok.-darž. “Buratinas”    33
Pasvalio darž.-mok. “Liepaitė”    33
Pušaloto pagr.    33
Radviliškio V.Kudirkos pagr.    33
Šakių Slavikų pagr.    33
Širvintų Gelvonų vid.    33
Tauragės Baltrušaičių pagr.    33
Varėnos Merkinės pagr.    33
Vilniaus Dvarčionių prad.    33
Vilniaus Fabijoniškių vid.    33
Jonavos Užusalių pagr.    32
Seredžiaus S.Šimkaus pagr.    32
Kalvarijos Jungėnų pagr.    32
Kėdainių mok.-darž. “Vaikystė”    32
Kelmės Tytuvėnų jaunimo    32
Klaipėdos “Vyturio” pagr.    32
Klaipėdos Naujakiemio suaug. vid.    32
Panevėžio “Žemynos” vid.    32
Panevėžio Pažagienių darž.-mok.    32
Radviliškio Grinkiškio J.Poderio vid.    32
Skuodo Daukšių pagr.    32
Telšių Ryškėnų prad.    32
Utenos Kuktiškių pagr.    32
Vilkaviškio Virbalio    32
VšĮ Šiaulių univ. gimn.    32
Vilniaus “Vilnies” pagr.    32
Vilniaus Vingio vid.    32
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimn.    32
Elektrėnų Pastrėvio pagr.    31
Kaišiadorių Palomenės pagr.    31
Kauno J.Naujalio muzikos gimn.    31
Kauno Vydūno pagr.    31
Kėdainių spec.    31
Klaipėdos “Pakalnutės” mok.-darž.    31
Klaipėdos “Versmės” pagr.    31
Kretingos J.Pabrėžos gimn.    31
Kretingos Baublių pagr.    31
Pakruojo “Atžalyno” gimn.    31
Prienų Klebiškio pagr.    31
Radviliškio Šiaulėnų M.Šikšnio vid.    31
Radviliškio Vaižganto gimn.    31
Kudirkos Naumiesčio V.Kudirkos gimn.    31
Šiaulių Micaičių mok.-darž.    31
Šiaulių Voveriškių pagr.    31
Šilutės Žemaičių Naumiesčio gimn.    31
Širvintų Barskūnų pagr.    31
Širvintų Zibalų pagr.    31
Vilniaus Valčiūnų vid.    31
Gelgaudiškio spec.    30
Jonavos prad.    30
Kauno A.Stulginskio katal. vid.    30
Kauno Vilijampolės vid.    30
Kėdainių Aristavos pagr.    30
Mažeikių Kalnėnų pagr.    30
Mažeikių Židikų M.Pečkauskaitės vid.    30
Pakruojo Triškonių pagr.    30
Radviliškio Pašušvio pagr.    30
Radviliškio Pociūnėlių pagr.    30
Šiaulių V.Kudirkos pagr.    30
Utenos mok.-darž. “Eglutė”    30
Varėnos Vydenių pagr.    30
Vilkaviškio “Aušros” gimn.    30
Vilniaus J.Basanavičiaus gimn.    30
Vilniaus Jono Pauliaus II gim.    30
Vilniaus Nemenčinės Gedimino gimn.    30
Vilniaus Veriškių prad.    30
Šaltinis: “Veidas”, mokyklos, savivaldybės, ŠMM