„Kodėl privalome atleisti blogus mokytojus?“ – nevyniodamas žodžių į vatą paklausė įtakingas JAV leidinys „Newsweek“. Jo redakciją tąkart iš kantrybės išvedė JAV moksleivių pasiekimai, kurie, tik pamanykite, buvo panašūs į Lietuvos, – taip ir parašyta.

Gabija Sabaliauskaitė

Profesinę šventę – Mokytojo dieną pedagogai pasitinka apimti panašių nuotaikų kaip ir rugsėjo 1-ąją. Pedagogų profsąjungos kelia tuos pačius reikalavimus – atkurti mokinio krepšelio dydį (nuo 3348 iki 3774 Lt, buvusį iki 2009 m.), kad šis leistų užtikrinti deramą ugdymo kokybę, ir grąžinti bazinę mėnesio algą (nuo 122 iki 128 Lt.).

„Veido“ kalbinti pašnekovai neabejoja, kad pedagogai svarbūs valstybei ir jos ateičiai. Todėl būtina jais deramai pasirūpinti ir ne tik galvoti apie teigiamą atsakymą į profsąjungų reikalavimus, bet ir kurti motyvacijos priemones, tik jas galbūt taikyti ne visiems pedagogams. Mokinių skaičiui tirpstant, mąžtant ir pedagogų gretoms, reikia, kad mokyklose dirbti liktų patys geriausi. Vadinasi, būtina ir pedagogų kaita, kuri yra neišvengiama, kad ir dėl mokytojų amžiaus.

Ilgus atsisveikinimus mažai kas mėgsta, bet kai dešimtadalis (3,7 tūkst.) mokytojų yra vyresni kaip 60 metų, reikėtų priemonių, kad dalis jų galėtų lengviau palikti mokyklas. Žinoma, amžius – ne kliūtis dirbti mokykloje, pavyzdžiui, iš 830 Lietuvos mokytojų ekspertų (aukščiausia kvalifikacinė kategorija) 62 yra vyresni nei 65-erių metų.

Vis dėlto reikia priemonių, kad į švietimo įstaigas būtų pakviesta geresnių, jaunesnių, kurių akys dega, arba tų, už kurių pedagoginį išsilavinimą sumokėjusi valstybė dabar moka jiems dar ir bedarbio pašalpą.

Ori senatvė – nebūtinai mokykloje

Amerikiečiai, pamatę, kad jų mokinių pasiekimai primena Lietuvos mokinių pasiekimus, tame pačiame straipsnyje susizgribo, kad „blogieji“ mokytojai JAV nenubyra ir iš mokyklų nepasitraukia. Pasirodo, Čikagoje per trejus metus dėl prastų rezultatų buvo atleista 0,1 proc. pedagogų, Denveryje, kaip ir daugelyje kitų JAV miestų, ši dalis prilygsta nuliui.

O štai Lietuvoje tokios statistikos pateikti negalime. Žinome, kad per dešimtmetį pedagogų sumažėjo 16 tūkst., arba penktadaliu (ne tik bendrojo ugdymo mokyklose), tačiau kiek jų buvo atleista dėl kompetencijos stokos ar prastų rezultatų – neaišku. Aišku tiek, kad kai per 3 tūkst. mokytojų balansuoja ties pensinio amžiaus riba, bet iš mokyklų nesitraukia, atrodytų, kad mokytojo etatas ir Lietuvoje suteikiamas kone visam gyvenimui.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius neabejoja, jog reikia Darbo kodekso pataisų, kurios įtvirtintų galimas pedagogų atleidimo priežastis. Jis svarsto, kad tokia priemonė užtikrintų personalo kaitą mokyklose.

Prieš dvejus metus ieškojęs būdų, kaip sukurti galimybes į pensiją išleisti pensinio amžiaus mokytojus, G.Steponavičius ir šiandien tvirtina, kad tai vis dar aktuali viešojo sektoriaus, taigi ir švietimo, problema, todėl nuo jos bėgti nereikėtų. Jis pabrėžia, kad pensinis amžius jokiu būdu negali reikšti automatinio atleidimo ir būti vienintelis motyvas paprašyti mokytoją išeiti iš darbo. Juk ir septyniasdešimtmetis gali būti puikus mokytojas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.