Mokyklų vadovams – išbandymas lyderyste
turėti vadovavimo patirties ir suprasti demokratiško vadovavimo principus, puikiai mokėti bent vieną iš trijų – anglų, vokiečių arba prancūzų – užsienio kalbų, laisvai naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis. Naujose, nuo liepos 1 d. įsigaliojusiuose kvalifikaciniuose reikalavimuose akcentuojamos ir tokios sunkiau pamatuojamos asmeninės savybės, kaip platus akiratis, orientacija į tikslus, strateginis mąstymas, streso valdymas. Tikimasi, kad nuo šiol skiriami mokyklų vadovai sugebės formuoti ir valdyti komandą, motyvuoti ir įkvėpti savo kolegas.
“Kitaip sakant, mokyklų vadovai turės būti geri lyderiai – taip, kaip šią savybę supranta ir apibrėžia viena geriausių privataus verslo teorija ir praktika”, – paaiškina Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Suformavusi visiškai naujus vadovų atrankos kriterijus, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) visiškai pakeitė ir pačią atrankos procedūrą. Iki šiol užtekdavo, kad pretendentas vadovauti mokymo įstaigai atitiktų palyginti siaurą kvalifikacinių reikalavimų sąrašą ir tiktų vadovus tvirtinančiai specialiai savivaldybės komisijai.
Dabar vadovų atrankos procedūra bus kur kas sudėtingesnė: be labai plataus aiškiai suformuluotų kvalifikacinių reikalavimų sąrašo, pretendentams dar teks įveikti ir sudėtingą asmenybės testavimą (susidedančio ne tik iš atsakymų į klausimus, bet ir dalyvavimo simuliacinėse situacijose), kurį atliks Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Šį barjerą įveikusiųjų lauks pačių mokyklų tarybų – į jas įeina ir pedagogai, ir mokinių tėvai, ir patys mokiniai – verdiktas. Ir tik tarybų pritarimo sulaukusius pretendentus galės toliau vertinti ir galutinį sprendimą priimti savivaldybės. “Mokyklų tarybų vaidmuo čia iš viso naujas, bet, kaip manome, be galo svarbus: norime stiprinti mokinių ir jų tėvų dalyvavimą ne tik mokyklos veikloje, bet ir jos valdyme”, – apibendrino V.Bacys.
Loading ...