Lietuvos universitetai sparčiai mokosi iš kitų ES šalių pavyzdžio ir planuoja studentus mokyti verslumo. Pasak Mykolo Romerio universiteto plėtros ir tarptautinių ryšių prorektoriaus dr. Stasio Vaitkevičiaus, jau nuo rugsėjo pirmosios visų specialybių studentai įgis specialų verslumui skatinti skirtą žinių ir gebėjimų paketą, į kurį bus įtrauktos tokios disciplinos, kaip finansai, valdymas, psichologija ir teisė.
“Tokį mokymo metodą jau yra įdiegę Švedijos universitetai, o mes pritaikėme jį ir Lietuvoje. Naujosios su visomis specialybėmis suderintos programos tikslas – kad baigusieji bakalauro studijas galėtų tapti visaverčiais rinkos dalyviais, o baigusieji magistrantūrą išmanytų, kaip pradėti savo verslą, susikurti darbo vietą sau ar artimiesiems bei draugams”, – aiškina prorektorius.
Tokią iniciatyvą labai palaiko ir verslo atstovai. “Tikimės, kad universitetams atkreipus dėmesį į studentų verslumą didės specialistų savarankiškumas ir kompetencija, o kartu augs ir šalies ekonomika”, – viliasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos e. p. prezidentas Gediminas Rainys.
Beje, apklausos liudija, kad jauni žmonės Lietuvoje linkę svajoti apie nuosavą verslą. UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (“Invega”) vadovas Audrius Zabotka, remdamasis sociologiniais tyrimais, sako, kad labai didelis procentas Lietuvos studentų norėtų tapti verslininkais, nors tarp vyresnių žmonių tokio entuziazmo gerokai mažiau.
Priminsime, jog rinkos tyrimų bendrovės “Rait” praėjusį rugsėjį atliktas tyrimas atskleidė, kad net 83 proc. 16–25 metų jaunuolių ateityje norėtų turėti savo verslą: sau darbo vietą susikurti pageidauja 89 proc. apklaustų vaikinų ir 79 proc. merginų.
A.Zabotkos teigimu, norą kurti savo verslą liudija ir statistika. “Pastaruoju metu daugėja naujai įsteigiamų įmonių, be to, apie 30 proc. “Invegos” paskolų garantijų suteikiama įmonėms iki trejų metų, vadinasi, jaunų, naujų idėjų yra daug, ir verslumo skatinimas universitetuose prie to tik dar labiau prisidės”, – neabejoja A.Zabotka.