Studijas Lietuvoje jau pasirinkę jaunuoliai nebesiblaško: vėl turėsime daugiausiai socialinių mokslų atstovų.

Neseniai pasibaigę abitūros egzaminai ir būsimų studentų prioritetai parodė, kokios profesijos ir kurios aukštosios mokyklos išlaikė dar vieną kasmetinį būsimų studentų ir jų tėvų išbandymą, o kurioms bent kol kas teks susilaikyti nuo pagyrų dėl begalinio populiarumo. Vis dėlto naujovių mažiau nei gilėjančių tendencijų.
Studentų preferencijos užtikrintos – iš viso per pirmąjį priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą šiais metais kvietimus studijuoti gavo 34,7 tūkst. jaunuolių, arba 4000-iais daugiau nei pernai, o jų pasirinkimai vis tiek nedaug tesiskyrė nuo pernykščių. Reikšdami norą studijuoti šiemet priimančiose 45 valstybinėse ir privačiose aukštosiose mokyklose, tarp kurių 21 universitetas ir 24 kolegijos, jaunuoliai buvo nepalenkiami rinkdamiesi socialinius mokslus.

Populiariausi – ir vėl socialiniai mokslai

Palyginti su 2011 m., šiemet siekiančiųjų studijuoti socialinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo, tačiau ši studijų sritis išliko gerokai populiaresnė už kitas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, socialiniai mokslai buvo populiariausi tiek tarp norinčiųjų studijuoti universitetuose, tiek tarp besirenkančiųjų kolegijas.
Pavyzdžiui, tarp universitetinių studijų sričių socialiniai mokslai pirmu pageidavimu pasirinkti 11,8 tūkst. kartų. Kolegijose socialiniai mokslai irgi buvo pirmi – 6,64 tūkst. pasirinkimų pirmu numeriu. Iš viso, stebint abiturientų ir ankstesnių metų absolventų pasirinkimą pagal studijų sritis, į socialinius mokslus universitetuose paraiškas padavė 50,1 proc. stojančiųjų, kolegijose – 49,3 proc.
LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas dėl tokio būsimų studentų apsisprendimo apgailestauja ir tikina nesuprantąs, ką sau galvoja ir jaunuoliai, ir jų tėvai. Juk ekonomistų, finansų, apskaitos, teisės, psichologijos specialistų šalyje ir taip per daug, o šiųmetes stojimo tendencijas jis atvirai vadina banaliomis.
Ypač tai galima pasakyti apie teisę. Ji, nepaisant darbo rinkos poreikių, kaip ir kasmet užtikrintai pirmavo tarp socialinių mokslų. “Nesuprantu tokio pasirinkimo ir kodėl teisininkus taip masiškai puolė rengti net kolegijos”, – stebisi P.Žiliukas.
O štai personalo paieškos bendrovės “Strategic Staffing Solutions International” vadovas Lietuvoje Andrius Francas juokaudamas netgi siūlo teisės fakultetus Lietuvoje geram dešimtmečiui visai uždaryti.
Tą patį tvirtina ir penketą metų IT kompanijoje dirbantis teisę baigęs Andrius Volungė. “Galimybę studijuoti teisę paprastai gauna geriausi mokiniai. Dėl to labiausiai ir gaila, nes šie žmonės, kaip kad aš pats, įgyja profesiją, kuria vėliau bent pusė jų nepasinaudoja, nes negauna šios srities darbo ir dirba paklausiose srityse, tokiose kaip IT”, – aiškina savo kadaise priimtu sprendimu studijuoti teisę nusivylęs specialistas.

Biomedikų nebestigs

Džiugu bent tai, kad kai kuriose srityse sveiko proto apraiškų daugėja. Mat nors tarp pasirenkamų studijų ir toliau vyrauja socialiniai mokslai, šiemet atsirado gerokai daugiau norinčiųjų studijuoti mediciną ir biomediciną.
Matyt, supratę, kad tai yra vienos perspektyviausių sričių, šiuos abu mokslus šiemet panoro studijuoti 17,4 proc. stojančiųjų. Net 4,5 tūkst. į universitetus stojusių jaunuolių biomediciną pažymėjo pirmu numeriu. Tai – vienintelė naujovė, kurią per šių metų priėmimą į aukštąsias Lietuvos mokyklas įžvelgia P.Žiliukas. Tiesa, jis pabrėžia, kad susidomėjimo su medicina susijusiomis profesijomis jau keletą metų vis daugiau, ypač jei kalbėtume apie mediciną ir odontologiją. Pašnekovas džiaugiasi, kad jaunuolių negąsdina šios ilgos ir nelengvos studijos ir giria pasirinkimą kaip atitinkantį rinkos poreikius.
Beje, biomedicinos mokslų populiarumą dar pavasarį prognozavo ir Švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Vertindamas valstybinių egzaminų pasirinkimo tendencijas, jis pabrėžė, kad šįmet daugiau nei pernai abiturientų rinkosi chemiją, biologiją, o tokį pasirinkimą ministras sieja būtent su Lietuvoje vis labiau populiarėjančiomis biomedicinos studijų kryptimis.
Šioks toks sujudimas pastebimas ir kalbant apie techninius mokslus. Jų mokytis universitetuose pageidavo apie 10 proc., kolegijose – apie 24 proc. visų pareiškimus pateikusių jaunuolių: 3305 universitetuose ir 4047 kolegijose. “Pasirenkančiųjų skaičius didėja, bet nepastebimai. Ir čia nieko keisto, nes palyginti nedaug studentų rinkosi ir stojant į technologinius mokslus reikalingus fizikos, chemijos, informacinių technologijų brandos egzaminus”, – aiškina P.Žiliukas.
Beje, iš technologinių mokslų tarp stojančiųjų šiemet populiariausios buvo energetikos, statybos, mechanikos, transporto specialybės. “Nemažą poveikį tokiam proveržiui ir stojančiųjų pasirinkimui padarė pakitę darbo jėgos Lietuvos pramonėje rodikliai. Šiuo metu darbo rinkoje trūksta gerų specialistų, ir jaunuoliai tai suvokia”, – technologinių specialybių populiarumo didėjimą aiškina KTU Studijų tarnybos direktorė Berita Simonaitienė.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo daugiausiai laisvų valstybės finansuojamų vietų universitetuose bei kolegijose ir skiriamų stipendijų irgi liko technologijos mokslų srityje. Pasak specialistų, taip nutiko dėl kelių priežasčių: viena vertus, kai kurios specialybės nesulaukė pakankamai norinčiųjų studijuoti, antra vertus, reikalavimų neatitiko studentų žinios – nemaža dalis universitetų ir kolegijų taikė gana aukštą priėmimo “slenkstį”, kad apsisaugotų nuo negabių studentų.
Beje, dėl šių abiejų priežasčių vien universitetuose šiemet buvo numarinta net apie 40 skirtingų studijų programų (ne vien technologijų srityje), kurių jaunuoliai jau nebegalės rinktis net per antrąjį priėmimo etapą. Tarp jų – dalis filologijos (pavyzdžiui, skandinavų filologija), meno (trombonas, klarnetas) programų, socialinė politinė filosofija, aplinkotyra, net matematika ir informatika, fizika ir informatika, medicinos technologijos, skulptūra.
“Galbūt tai irgi lėmė sveikas protas ir atsižvelgimas į darbo rinkos poreikius”, – svarsto P.Žiliukas ir viliasi, kad tokios pat priežastys jaunuolius Lietuvoje pagaliau paskatino nusigręžti nuo vadybos studijų. Mat tai bene pirmi metai, kai būsimų vadybininkų būrys gerokai aptirpo. Vien kolegijose vadybos studijų programų buvo daugiausiai tarp tų, kurių nepasirinko nė vienas studentas.

Kolegijų ir universitetų varžytuvės

Jaunuolių pasirinkimas, ypač pasiskirstymas tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų, neblogai atspindi ir tai, kurie universitetai, kolegijos jiems atrodo priimtiniausi ir patikimiausi siekiant aukštojo mokslo diplomo. Priminsime, kad kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose šiemet sulaukė 15,9 tūkst. asmenys. Na o daugiausiai valstybės finansuojamų vietų pasiūlyta Vilniaus universitete – 2829, Vilniaus Gedimino technikos universitete – 1429, Kauno technologijos universitete – 1316 ir Vytauto Didžiojo universitete – 782.
Į valstybės nefinansuojamas vietas daugiausia studentų pakvietė Mykolo Romerio universitetas – 1892, Vilniaus universitetas – 1796, Vytauto Didžiojo universitetas – 1149, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 898, Kauno technologijos universitetas – 861, Klaipėdos universitetas – 811.
Iš kolegijų populiariausia ir toliau išlieka Vilniaus kolegija, kurioje studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 1976 jaunuoliai, toliau – Kauno kolegija, kurioje nemokamai studijuos 1410 abiturientų, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 915 jaunuolių, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – 652.
Į valstybės nefinansuojamas vietas iš kolegijų daugiausiai stojančiųjų pakvietė Socialinių mokslų kolegija – 948, Kauno kolegija – 915 ir Vilniaus kolegija – 760.

Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų surinkusios studijų programos:
Universitetuose
Eil. nr.    Universitetas    Studijų programa    Skaičius
1. VU    Ekonomika    229
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas    Medicina    204
3. VU    Medicina    162
4. VU    Teisė    160
5. VU    Programų sistemos    133
6. VGTU    Statybos inžinerija    133
7. VGTU    Transporto inžinerija    129
8. VGTU    Multimedija ir kompiuterinis dizainas    119
9. VGTU    Kūrybinės industrijos    105
10. VU    Politikos mokslai    100

Kolegijose
Eil. nr.    Kolegija    Studijų programa    Skaičius
1. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija    Miško ūkis    137
2. Vilniaus kolegija    Buhalterinė apskaita    118
3. Vilniaus kolegija    Bendrosios praktikos slauga    114
4. Vilniaus kolegija    Tarptautinis verslas    111
5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija    Automobilių techninis eksploatavimas    110
6. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla    Jūrų laivavedyba    109
7. Vilniaus kolegija    Programų sistemos    103
8. Kauno technikos kolegija    Autotransporto elektronika    98
9. Vilniaus kolegija    Bankininkystė    93
10. Kauno kolegija    Kompiuterinių tinklų administravimas    93

Daugiausiai likusių laisvų valstybės finansuojamų vietų po pirmojo priėmimo etapo

Universitetuose

Studijų sritis    Vietos universitetuose
Technologijos mokslų    218
Socialinių mokslų    204
Humanitarinių mokslų    188
Fizinių mokslų    157
Biomedicinos mokslų    142

Kolegijose
Studijų sritis    Vietos kolegijose

Technologijos mokslų    747
Verslo ir vadybos    631
Medicinos ir sveikatos    313
Biomedicinos    161
Socialinių mokslų    157

Šaltinis: LAMA BPO