Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija – viena iš 36 novatoriškiausių pasaulio mokyklų. O šios mokyklos anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė yra ta mokytoja, iš kurios mokosi patys pažangiausi kolegos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Kiek kartų važiavau pro Šiaulius, vis knietėdavo užsukti į Kuršėnus – L.Ivinskio gimnaziją, kuri savaitraščio “Veidas” rengiamuose gimnazijų reitinguose nuolat patenka tarp geriausių Lietuvos mokyklų ir apie kurią, kaip pažangiausią, nuolat kalba mūsų šalies švietimo strategai. Ši gimnazija visai netoli plento Mažeikiai–Šiauliai, bet vis pritrūkdavo laiko užsukti pasidomėti, kuo ji lenkia daugelį prestižinėmis laikomų didmiesčių mokyklų.
Paradoksaliausia, kad pirmoji pažintis su šia gimnazija ir šįkart vyko visai ne Kuršėnuose, o Prahoje, “Microsoft” korporacijos kasmet rengiamame pasauliniame švietimo forume “Partners in Learning”. Šiaulių rajono Kuršėnų L.Ivinskio gimnazija jame dalyvavo ypatingomis teisėmis, kurios lietuviškai apibūdinti sunku rasti tikslų atitikmenį, bet esmė ta, kad nebe šiauliškiams reikia mokytis iš geriausių pasaulio mokyklų, o šioms – iš Lietuvos provincijos mokyklos.
Mūsų rašinio herojė mokytoja Tatjana, ankstesniuose forumuose dalyvavusi kaip mokyklos, ieškančios naujovių, pedagogė, pernai ir užpernai į šį elitinį pasaulio švietimo darbuotojų klubą jau buvo pakviesta patarinėti mokykloms, dar tik ieškančioms naujovių, vadinamoms pradininkėmis. Na, o šiųmečiame forume T.Kriliuvienė jau buvo įvardyta kaip mokyklos, iš kurios turi mokytis geriausios pasaulio mokyklos, atstovė.
Taigi kuo gausiu nedarbu ir neviltimi dėl rytdienos perspektyvų alsuojantys Kuršėnai nustebino pasaulį?

Šiandienos mokinio be IT nebesudominsi
Vėlai vakare susėdame su Tatjana pokalbio “Hilton” viešbučio Prahoje kavinaitėje. Deja, pirmas pokalbis niekaip neįsivažiuoja, mat čia prie Tatjanos prilekia būrelis geriausių Lenkijos mokytojų, prašydami nusifotografuoti su savo patarėja, čia jau sukiojasi ukrainiečiai, rusai, o čia jau mūsų pašnekovė glėbesčiuojasi su kolegomis vokiečiais, amerikiečiais, indais, afrikiečiais…
“Čia jaučiuosi tokia sava – kasmet matau tuos pačius geriausių pasaulio mokytojų veidus. Atrodo, kad tik vakar būtume su visais išsiskyrę, – šypsosi Tatjana ir vėl girdžiu: – Hello.”
Pašnekovė prisimena, kad pirmą kartą apie platesnį IT taikymą ugdymo srityje išgirdo bemaž 2003 m. Tada ji, paskatinta gimnazijos kolegos, IT mokytojo Arvydo Versecko, užpildė Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su partneriais skelbto konkurso paraišką. Iš viso pirmame etape buvo atrinkta trys dešimtys mokytojų. Taip T.Kriliuvienė pirmą kartą ne tik išgirdo, bet ir pamatė, kiek daug yra kompiuterinių programų, kurios ir mokiniams mokymąsi daro pagavesnį, ir mokytojui darbą palengvina.
“Microsoft” sukviesdavo mus dukart per metus, vėliau jau aš pati, kaip ir dauguma kitų šiuose mokymuose dalyvavusių kolegų, tiek savo mokykloje, tiek kitose, kurios kviesdavo, vesdavau savanoriškus mokymus”, – prisimena T.Kriliuvienė.
Vėliau Tatjana įsitraukė ir į įvairius kitus informacinių komunikacijų taikymo (IKT) projektus, skirtus pedagogams. Ir nors pati ji šiek tiek kuklinasi, tačiau, kaip pasakoja korporacijos “Microsoft” švietimo sprendimų Baltijos šalyse vadovė Rita Pauliukonytė, Tatjana tapo IKT mokykloje pioniere.
Šiandien KLIG (taip kuršėniškiai sutrumpintai vadina savo gimnaziją) IK taikymas pamokose jau tapęs ne tik darbo kultūra, bet ir rutina. “Pas mus nėra nė vieno mokytojo, kuris nevestų pamokos naudodamasis interaktyviąja lenta. Netgi šokių ir kūno kultūros mokytojai pamokas veda su išmaniosiomis lentomis”, – didžiuojasi savo bendradarbiais pedagogė.
O kad tai nėra tik tuščias pasipuikavimas, liudija faktas, jog KLIG mokytojai ne tik pasakoja vedantys savo pamokas naujoviškai, bet ir demonstruoja tai kolegoms. Kas mėnesį kiekvienas KLIG mokytojas surengia po atvirų durų pamoką. Ir šiandien gimnazijoje nebėra nė vieno mokytojo, kuris nebūtų vedęs atvirų šiuolaikiškų pamokų, į kurias ateina visi norintieji.
Nei Tatjana, nei jos kolegos net nesupranta tokio klausimo, prieš kiek laiko reikia pranešti konkrečiai mokytojai, kad ši pasirengtų pamokai ir būtų galima ateiti pasižiūrėti, kaip iš tikrųjų mokoma tavo atžala.
O štai sostinėje tokių mokyklų – nors vežimu vežk. Ir “Veido” žurnalistė iš vienos mokyklos atstovų yra girdėjusi repliką, girdi, šiukštu nebus leista stebėti pamokos, nes mokytojai – stresas, kai tėvai stebi pamoką. Esą mokytoją šiuo reikalu privalu įspėti mažiausiai prieš dvi savaites.
“Viso pasaulio edukologai pagrindinį dėmesį šiandien telkia ne į mokytoją, o į vaiką – kad šis būtų tinkamai ugdomas. Mat šiandieniniai mokiniai turi tokių gebėjimų, apie kuriuos mes, mokytojai, mažai ką teišmanome. Šiandieniniai vaikai jau gimė “skaitmeniniai”. Jie yra IT pasaulio čiabuviai. Tai mes, mokytojai, esame IT amžiaus ateiviai. Ir ne mūsų mokiniams, o mums, mokytojams, reikia vytis mokinius ir susilyginti su jais. Mokytojas privalo būti žingsniu priekyje už savo mokinius. O norint tokiam būti nebeužtenka tik turėti pedagogikos universiteto diplomą ar pedagoginį laipsnį. Mokytojas privalo mokytis mokyti “skaitmeninį” mokinį, antraip jis nieko gero vaikui neduos”, – nenorintiems keistis ir vis dūsaujantiems kolegoms be užuolankų sako viena geriausių pasaulio mokytojų pripažinta kuršėniškė.
Beje, Prahos forume geriausi pasaulio mokytojai kalbėjo jau ne tik apie kompiuterių ar išmaniųjų lentų naudojimą pamokose, o demonstravo, kaip jų vaikams padeda mokytis išmanieji telefonai. “Lietuvoje mes vaikams dažnai draudžiame naudotis telefonais net per pertraukas”, – atsidūsta T.Kriliuvienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2012m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.