Pradinukų tėvai sutrikę, nes nebeturi galimybių sužinoti savo vaikų mokslo rezultatų ir gebėjimų lygio. Mat pernai rugsėjo viduryje priimtas švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymas “Dėl nuosekliojo mokymosi” įpareigojo pradinių mokyklų vadovus ir pedagogus nebevertinti mokinių pasiekimų pažymiais ar kitais sutartiniais ženklais, o tik pateikti aprašomąjį vertinimą. Kitaip tariant, mokslo metų viduryje ir pabaigoje tėvai iš mokytojo gaus rašinėlį apie tai, kaip jo vaikas mokosi, ir sausą ataskaitą, kokie vaiko kiekvienos disciplinos pasiekimai: aukštesni, pagrindiniai, žemi ar visiškai nepasiekta pažangos.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyr. specialistės Egidijos Nausėdienės, esą prie aprašomojo mokinių vertinimo pereita dėl to, kad pažymys ar jo pakaitalai (simboliai, ženklai, raidės, piešinėliai, lipdukai ir pan.) pateikia labai ribotą informaciją apie tai, kaip sekasi vaikui, ir nepasako, ką vaikas jau išmoko, o ko dar reikėtų siekti. “Be to, vertinimas pažymiais sudaro sąlygas skirstyti vaikus į gerus ir blogus, lyginti vienus su kitais ir taip sudaryti prielaidas segregacijai, o tai kelia nepageidautiną įtampą ir varžymąsi dėl mokymosi apdovanojimo (t.y. paties pažymio). Visa tai slopina prigimtiniu pažinimo poreikiu grįstą mokymosi motyvaciją”, – dėstė valdininkė.

Priminsime, kad dar 1996 m. pradinukus buvo atsisakyta vertinti pažymiais ir pereita prie esą psichologiniu požiūriu pažangesnio vertinimo būdo – saulučių, zuikučių ir įvairių šypsenelėlių paišymo bei lipdukų klijavimo, bet vėliau daugelis pedagogų ir tėvų atkreipė dėmesį, kad tokia vertinimo sistema neskatina vaikų stengtis mokytis. Todėl mokyklų, kuriose galvojama apie vaiko ateitį, vadovai prieš kelerius metus įdiegė pasiekimų vertinimo sutartinėmis raidėmis sistemą.

Tokia sistema iki šių mokslo metų galiojo ir Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje. Kaip pasakojo šios mokyklos vieno ketvirtoko mama, ligšiolinė vaikų vertinimo sistema buvo ideali: “Vaikų mokslo rezultatai buvo vertinami raidėmis, atitinkančiomis dešimtbalės sistemos skaitmeninius simbolius, tarkime, “p” – vadinasi, vaikas užduotį atliko puikiai, dešimčiai balų, “l.g.” – labai gerai arba devyniems balams ir t.t. Nuo šio rudens vaikui rašomos tik “a” raidės, kurios reiškia “atliko, atsiskaitė”. Tačiau man toks vertinimas visiškai nesuteikia jokių žinių apie vaiko pasiekimų lygį, o informacija, kurią gausiu gruodį, gali būti per vėlyva”.

“Tegul švietimo ministras liaujasi varęs demagogiją, kad konkurencijos tarp pradinukų nėra – juk į daugelį geresnių mokyklų yra stojamieji. Tad tėvai, kuriems svarbi jų vaikų ateitis, nori nuolat žinoti, kur dar vaikui reikia pasitempti – juk kasdien mokytojas neparašys rašinėlio apie kiekvieno vaiko kiekvieną darbą. Pagaliau tai sukels didžiulę įtampa penktoje klasėje, kai vaikai, įpratę prie rašinėlių, ims gauti tikrus pažymius”, – piktinosi sostinės Prano Mašioto pradinės mokyklos trečiaklasės mama Jurgita.

Panašias mintis “Veido” žurnalistei išsakė dar keliasdešimt pradinukų tėvų. Jie mėgino įkalbėti savo mokyklų mokytojus vertinti vaikus kaip ir anksčiau, tačiau pedagogai, nors irgi yra nepatenkinti naująja tvarka, bijo pasipriešinti Švietimo ir mokslo ministerijai.
O tėvų nuomonė ministrui G.Steponavičiui, atrodo, nė motais, nes jokios reprezentatyvios tėvų apklausos šia tema ŠMM nesurengė, į tėvų prašymus leisti vertinti vaikus po senovei neatsižvelgiama.

Ministras G.Steponavičius, pasitelkęs viešųjų ryšių skleidėjus, skelbiasi mažinąs biurokratiją mokyklose, nors iš tikrųjų apkrauna mokytojus naujomis rašliavomis